Netikintis gydytojas bandė įrodyti kunigui, kad sielos nėra, nes jos negalima pamatyti, išgirsti, pauostyti ar paragauti. Kunigas atsakė, kad sielą galima justi. Tada jis analogiškai paklausė gydytojo apie skausmą, kurio taip pat negalima patirti pojūčiais, išskyrus jutimą, bet niekas neneigia skausmo buvimo.

Vienas netikintis gydytojas norėjo aiškiai įrodyti kunigui, kad žmogus neturi sielos. Jis ėmė klausinėti kunigą: „Ar tamsta esi matęs sielą? (Ne) ar ją girdėjęs? (Ne) ar pauostęs? (Ne) ar paragavęs? (Ne) ar ją jautęs?“ Čia kunigas jau atsakė: „Taip, sielą aš jaučiu!“ Gydytojas nudžiugęs sušuko: „Matai pats, kad keturi pojūčiai stoja prieš vieną vieną. Aiški išvada, kad žmoguje nėra jokios sielos.“ Kunigas tuojau ėmė klausinėti gydytoją: „Gerbiamasis gydytojau! Ar tamsta esi matęs skausmą? (Ne) ar jį girdėjęs? (Ne) ar pauostęs? (Ne) ar paragavęs? (Ne) ar jautęs?“ Gydytojui čia jau pasakius „Taip“, kunigas tarė: „Vadinasi, ir šiame dalyke keturi pojūčiai stoja prieš vieną, butgi niekas neginčija, kad skausmas žmogų tikrai kai kada vargina. Ir siela yra, nors jos nematome“.