Graikų didvyris Heraklis turėjo pasirinkti tarp linksmo, bet nuodėmingo kelio ir sunkaus, bet dorybingo kelio. Jis pasirinko dorybės kelią. Atėniečiai ugdė vaikus pagal jų polinkius, parodydami jiems įvairių amatų reikmenis.

Graikų didvyris Heraklis, kai jis dar jaunikaitis tebuvęs, išėjęs į pasaulį laimės paieškoti. Beeidamas vienoje kryžkelėje sutikęs dvi moteriškes. Viena jųdviejų, labai graži ir patraukianti, tuojau pasisukusi prie Heraklio ir pasiūliusi jam linksmą, laisvą nuo visų gyvenimo vargų ir pavojų, gyvenimą. Antroji buvusi rimta, kukli ir žadėjusi jam garbę ir dorybę, bet reikalavusi didelio darbo, pasiaukojimo. Tada jaunikaitis paklausęs jų vardų. Pirmoji moteriškė atsakiusi: „Mano draugai mane vadina Malonumu, o mano priešai – Nuodėme.“ Herakliui to atsakymo užteko; jis išsirinko antrąją moteriškę, kuri vadinasi Dorybe, ir nuėjo siauru triūso ir vargų keliu. — Atėniečiai turgavietėse pristatydavo daug būdelių, pridėdavo įvairiausių dalykų (ginklų, įrankių, knygų…) ir vesdavo ten savo vaikus. Ką kuris vaikas labiau mėgdavo, tokio amato jį mokydavo.