Kartūzų vienuolyno vienuoliai laikėsi griežto pasninko, nevalgydami mėsos. Kai kurie norėjo sušvelninti taisyklę, bet seni vienuoliai, kurie buvo sveiki ir ilgaamžiai, liudijo, kad vegetariškas gyvenimas jiems naudingas, ir popiežius paliko seną regulą.

1086 metais šv. Brunonas įsteigė kartūzų vienuolyną netoli Grenoblio (Prancūzijoje). Kartūzai turėjo, be kita ko, visiškai tylėti ir nevalgyti mėsos. Schizmos laikais, kada popiežiai atvyko gyventi į Prancūziją, į Avinjono miestą, dalis kartūzų irgi pareiškė pretenzijas šiek tiek pasilepinti, sočiau gyventi ir padavė prašymą, kad popiežius pakeistų jų regulą, leisdamas valgyti žuvies ir kiek uždaro. Dauguma vienuolių tam pasipriešino ir į Avinjoną pasiuntė ypatingą delegaciją – iš 26 senių, kurie visi buvo daugiau kaip aštuoniasdešimties metų amžiaus, o jų vadas net šimto metų amžiaus. „Žiūrėk,“ sakęs jis, „mes, vegetariškai gyvendami, štai kokio amžiaus susilaukėme ir kokios sveikatos: visi tebesame raudonskruosčiai.“ Popiežius paliko seną regulą.