Rusų generolas Lenkijoje, norėdamas palenkti kaimiečius į stačiatikių tikėjimą, pasiūlė jiems papildomų žemės sklypų. Sodiečiai išmintingai atsakė, kad mainant tikėjimą, jie jaustųsi kaip mainant brangų arklį su čigonu, kuris dar primoka, taip parodydami, kad jų tikėjimas yra vertingesnis nei generolo siūloma nauda.

Vienas generolas 1863 m. iš rusų caro gavo Lenkijoje didelius žemės plotus kaip atlyginimą už uolų sukilėlių malšinimą. 1876 m. kilus rusų-turkų karui, tas generolas, norėdamas įsiteikti carui, prieš pat išvykimą į frontą sumanė atversti savo kaimiečius į stačiatikių tikėjimą. Pasišaukęs juos, tarė: „Pridėsiu jums dar po žemės sklypą, jeigu pereisite į mūsų tikėjimą.“ Sodiečiai pagalvojo ir atsakė: „Jūsų Didenybe! Kai čigonas maino su mumis arkliais ir prie savo arklio prideda mums dar pinigų, mes tada žinome, kad mūsų arkliai vertesni už čigono arklį. Taigi, ir savo tikėjimą mainydami su tamstos tikėjimu, mes išsižadėtumėm brangesnio dalyko.“