Dailininkas Thornhill, dirbdamas dideliame aukštyje, atatupstas traukėsi ir vos nenukrito. Jo draugas, norėdamas jį sustabdyti, metė teptuku į paveikslą. Nors paveikslas buvo sugadintas, draugas išgelbėjo dailininko gyvybę.

Dailininkas Thornhill buvo pakviestas gražiai išpiešti Londono šv. Pauliaus katedrai dangą. Darbuotis reikėjo 100 metrų aukštumoje. Padaręs šv. Pauliaus galvą, jis norėjo pažiūrėti į ją nuo tolo ir ėmė atatupstas trauktis, užmiršęs, kad taip besitraukdamas jis gali nukristi ant akmens aslos. Dar trys žingsniai – ir Thornhill būtų nukritęs. But tai pastebėjo jo draugas. Šaukti buvo per vėlu. Jis pagriebė teptuką ir metė juo į šv. Pauliaus veidą. „Ką tu padarei?“ suriko Thornhill ir metėsi atgal prie paveikslo. Jo draugas atsakė: „Aš sunaikinau tavo paveikslą, but per jį tave išgelbėjau.“ — „Ne laimėje galima pažinti prietelį ir ne nelaimėje slepiasi neprietelis“ (Sir 12, 8).