Dr. Emanuelis Veitas, žydų kilmės, studijuodamas Prahos universitete susidomėjo teologija ir pranašystėmis apie Išganytoją. Tėvas bandė jam sutrukdyti skaityti Šventąjį Raštą, bet tėvo antausis tik paskatino Emanuelį gilintis į Raštą. Jis atsivertė, tapo kunigu ir žymiu pamokslininku.

Didis Vienos pamokslininkas Dr. Emanuelis Veitas (Veith) kilme buvo žydas. Jo tėvas buvo didelis Šv. Rašto skaitytojas. Mokydamasis Pragos universitete filosofijos ir medicinos, E. Veitas retkarčiais užeidavo paklausyti ir teologijos dalyką. Kartą jis nugirdo S. Įstatymo pranašystes apie Išganytoją ir panoro tas vietas namie patikrinti. Pastebėjęs tai tėvas, kai kuriuos lapus visai išplėšė, kitus sutepė, kad negalima būtų išskaityti, o kitus suklijavo. Paklausius Emanueliui, ką tai reiškia, tėvas šveitė jam į ausį. Tai buvo galutinis Emanuelio pastūmėjimas studijuoti Šv. Raštą. Bestudijuodamas jis perėjo į Katalikų Bažnyčią. 1821 m. Dr. Veitas įsišventė į kunigus. Jo pamokslai Vienos katedroje ir jo gražūs raštai žavėjo tūkstančius žmonių.