Mokslininkas, kuris, nepaisant maldingos motinos įskiepytų tikėjimo tiesų, studijų metais atšalo tikėjime, atvykęs į miestą su garsiu Švč. Mergelės Marijos paveikslu, bažnyčioje patiria dvasinį sukrėtimą pamatęs paveikslą, vėl ima melstis ir išeina visiškai pasikeitęs žmogus.

Vienas mokslininkas turėjo labai maldingą motiną, kuri savo sūnui buvo giliai į širdį įdiegusi katalikų tikybos tiesas. Bet lankydamas universitetą, jis susidėjo su netikinčiais draugais, ėmė skaityti bedieviškas knygas ir pamažu atšalo tikėjime. Jausdamas sieloje didelį neramumą, dažnai bodėdavosi gyvenimu; bet nusižudyti neleisdavo jam kažkokia nematoma jėga. Pabaigęs universitetą, gavo mokytojo vietą mieste, kur buvo katalikų labai garbinamas Švč. Panelės paveikslas. Nuvykęs į tą miestą, pirmą naktį visai neužmigo. Anksti nubudęs išėjo pasivaikščioti. Suskambinus varpais, ir jis įėjo į bažnyčią pažiopsoti. Nukritus uždangalui nuo Marijos paveikslo, vargšas neramuolis staiga parkrito ant žemės. Atsipeikėjęs pradėjo kalbėti „Sveika Marija“, ko jau seniai nebebuvo daręs. Po valandėlės iš bažnyčios išėjo jau visai kitu žmogumi.