Pasakojimas iš pirmųjų krikščionių persekiojimo laikų apie Antiochijos turtuolę Mirjam, kuri namie laikė auksiniame indelyje Švč. Komuniją. Jos brolis pagonis Orantijus, paskatintas draugų, pavogė indelį ir reikalavo visų Mirjam turtų mainais. Mirjam atidavė turtus, tapo brolio verge ir buvo parduota. Pasakojimas iliustruoja šventvagystę ir materialinių turtų teikimą virš dvasinių.

Pirmųjų krikščionių persekiojimo laikais tikintiesiems dažnai būdavo leidžiama šv. Komuniją laikyti namie, kad netikėtame pavojuje galėtų ja pasistiprinti. Tikintieji šv. Komuniją laikydavo mažose dėžutėse, vadinamose pyxis. Viena Antiochijos turtuolė, vardu Mirjam, tokią auksinę komuninę laikydavo brangioje spintoje, nepastebimai įrengtoje viename slaptame rūmų kambaryje. Prieš tą spintą nuolat degdavo lemputė. Į tą slaptą kambarį teįeidavo viena Mirjam pasiguosti sielvartuose ir pasistiprinti varguose. Kaip ji nustebo, kada vieną rytą atrado kambarį atidarytą, slaptąją spintą išlaužtą ir brangiąją komuninę išneštą! Bet tuojau pat atėjo pasiuntinys su laišku nuo brolio Orantijaus, kuris laiške pasisakė Mirjam brangenybę išvogęs ir tik tada ją grąžinsiąs, jei Mirjam perleisianti jam visus savo turtus. Mat Orantijus tebebuvo pagonis ir visą savo dalį praleido su blogais draugais, kurie jį paragino padaryti ir šį negarbingą ir šventvagišką žygį. Nuėjusi pas negerąjį brolį, Mirjam pasirašė raštą, kuriame buvo parašyta, kad visi Mirjam turtai pereina Orantijaus nuosavybėn. Netekusi nuosavybės, Mirjam tapo Orantijaus verge ir buvo jo parduota Romos vergų pirkliams.