Pasakojimas apie moterį, ištekėjusią už rūstaus vyro, kuris ją mušdavo. Kai jis ją stipriai sumušė, kaimynė pastebėjo ir paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad ją sumušė nuo lentynos nukritęs indo dangtis, nieko apie vyrą neprasitardama. Kaimynei tai pasakojus vyrui, jis suprato, kokią gerą žmoną turi, ir nuo tada elgėsi su ja švelniai. Pasakojimas iliustruoja žmonos kantrybę ir gebėjimą atleisti.

Frankai laikė apgulę Paryžiaus mūrus, kol badu mirštanti įgula pradėjo retėti, nors tvirtovė buvo gana stipri. Nė vienas kareivis nenorėjo išeiti iš miesto parūpinti maisto. Tik Genovaitė, minios [mylima], mažu luoteliu nuplaukė Sena ir pasisekė jai prikalbinti galus pasiųsti pagalbą išalkusiems broliams. Frankai [atginti], bet, pakartoję pastangas paimti Paryžių, kai Genovaitės nebuvo mieste, paėmė jie miestą ir uždarė vartus, bijodami jos sugrįžtant. Sargybai buvo įsakyta jos neįleisti. Bet Genovaitė įėjo į miestą valstiečio drabužiais apsitaisiusi ir pasirodė frankų vadui Childerikui per turnyrą. Tas barbaras paleido vergus ir apdovanojo visus žmones. Ligi šios dienos Genovaitė laikoma šventąja Paryžiaus globėja.