Ponas liepė girtuokliaujančiam šėrikui vėl girdyti arklius, nors šie jau buvo pagirdyti. Arkliai negėrė, o ponas paaiškino, kad gyvuliai, kartą atsigėrę, daugiau nebegeria, ir girtuoklis turėtų sekti jų pavyzdžiu.

Pas poną tarnavo mėgstąs įsigerti šėrikas. Vieną dieną, kada šėrikas vedėsi namo pagirdytus arklius, ponas, sutikęs jį prie tvarto, tarė: „Vesk arklius dar kartą girdyti.“ Šėrikas nustebęs atsiliepė: „Pone, arklius tik ką pagirdžiau.“ Matydamas rimtą pono miną, šėrikas nusivedė arklius atgal prie šulinio, bet arkliai, žinoma, nė galvos nebepalenkė prie vandens. Kada šėrikas parsivedė arklius į tvartą, ponas paklausė: „Na, ar arkliai dar gėrė?“ — „Ne,“ atsakė šėrikas. „Matai, gyvuliai, kartą atsigėrę, daugiau nebegeria. Imk ir tu iš jų pavyzdį ir nebūk mažiau išmintingas už gyvulius.“ Pamokymas girtuoklį paveikė, ir jis liovėsi girtavęs.