Pasakojimas apie katalikus Vokietijos kurorte, kurie, norėdami gauti katalikišką laikraštį "Kölnische Volkszeitung", kasdien reikalavo jo restoranuose ir kioskuose. Po kelių savaičių laikraštis tapo prieinamas visur. Taip pat minima, kad Venecijos kardinolas Sartas (vėliau Pijus X) pažadėjo paaukoti net savo kardinolo reikmenis, kad išlaikytų katalikišką laikraštį "La Difesa". Pasakojimas pabrėžia pasauliečių ir dvasininkų pastangų svarbą platinant gerą spaudą.

Vienoje Vokietijos vasarvietėje (kurorte) galima buvo gauti visokių laikraščių, tik nepardavinėdavo katalikiškų laikraščių. Keli katalikai vasarotojai susitarė kasdieną eiti į restoranus ir kioskus (kur laikraščius pardavinėja) ir reikalauti katalikiškojo „Kölnische Volkszeitung“ (Kelno liaudies laikraštis). Pirmajam to laikraščio pareikalavusiam laikraščių pardavinėtoja pasiūlė „Kölnische Zeitung.“ „Ne šito aš noriu, bet „Kölnische Volkszeitung,“ atsakė tas. „Betgi tai tas pats laikraštis!“ — „Oi ne! Mano reikalaujamasis laikraštis yra katalikiškas, ir tokio aš reikalauju!“ Tai pasakęs, energingasis vyras nuėjo. Netrukus atėjo kitas vyriškis ir vėl pareikalavo „Kölnische Volkszeitung.“ Kitą dieną to laikraščio pareikalavo trečias asmuo. Taip buvo kartojama keletą dienų. Galų gale po poros savaičių tame Vokietijos kurorte visur galima buvo gauti katalikišką „Kölnische Volkszeitung.“ — Kada Venecijoje katalikų susirinkime buvo pranešta, kad dėl lėšų stokos turėsiąs sustoti katalikų laikraštis „La Difesa,“ tuometinis Venecijos kardinolas – arkivyskupas ir patriarchas Sartas (vėliau išrinktas Šv. Tėvu – Pijumi X) tarė: „Aš tikiu, kad Venecijos katalikai neleis žlugti savo organui. Iš savo pusės aš nepabijosiu jokių aukų „La Difesa“ išlaikyti. Jeigu bus reikalas, aš atiduosiu savo žiedą, savo kryžių ir savo kardinolo skrybėlę, nes aš noriu, kad ir toliau laikytųsi gerai vedamas, sumaniai Bažnyčios reikalus ginantis laikraštis.“