Gimnazistas, perskaitęs knygą „Raudonos Kauno naktys“, parašė anoniminį grasinantį laišką žydui. Dėl šio poelgio jis buvo išmestas iš gimnazijos, o kitam mokiniui pažemintas elgesio pažymys. Tai parodo neigiamą „geltonosios“ spaudos įtaką.

Vienos mūsų gimnazijos penktos klasės mokinys 1932 m. vakare nuėjo pas draugą ir paprašė jį nunešti laišką vienam turtingam žydui. Šis, nieko blogo nemanydamas, nunešė ir įteikė, likdamasis laukti atsakymo. Žydas, laišką perskaitęs, griebėsi už galvos, paskui už telefono pranešti policijai, ir laišką atnešusio vyruko nepaleido. Laiškas buvo anoniminis, spausdintomis raidėmis. Laiške trumpai buvo pareikalauta, kad įteikėjui būtų įduota du šimtai litų, priešingai grasinama sunaikinimu, kad neliks akmens ant akmens… Atvyko kriminalinė policija, prasidėjo tardymai. Gimnazistas pareiškė, jog perskaitęs knygą „Raudonos Kauno naktys“ ir mėginęs šią drąsią avantiūrą. Avantiūristas buvo išmestas iš gimnazijos, o kitam, ketvirtos klasės 13 metų amžiaus mokiniui, įrašytas žemiausias elgesio laipsnis.