Senais laikais Valė kantone virė didelė tikybinė kova, kurioje svarbų vaidmenį suvaidino kariuomenė. Buvo pasiryžta krikščionybę išnaikinti kardu. Tam žygiui pasipriešino ištisa kariuomenės brigada, ir viena jos dalis, dviejų karininkų vadovaujama, pabėgo. Jie atvyko į Zoloturną. Vietinės įgulos viršininkas pareikalavo, kad toji kariuomenės dalis išsižadėtų savo tikybos ir priimtų valstybinę. Nepasiekęs tikslo gerumu, panaudojo jėgą, bet perkūnas budelius nutrenkė. Laužą, ant kurio turėjo būti gyvi sudeginti atsisaką tikybą keisti kareiviai, audra išblaškė į visas puses. Pagaliau kareiviams ir jų vadams karininkams Ursui ir Viktorui buvo nukirstos galvos. Katalikų Bažnyčia ir žmonės tuos kareivius gerbia ir juos laiko kankiniais ir šventaisiais.