Pasakojimas apie Anglijos kanclerį Tomą Morą, kuris, nepaisant aukštos tarnystės, kasdien išklausydavo Mišių, sakydamas, kad pirmoji dienos valanda priklauso dangiškajam Karaliui, o kitos – žemiškajam. Jam tai buvo didelė garbė tarnauti Aukščiausiajam. Taip pat minima Prancūzijos karalius šv. Liudvikas IX, kuris kasdien išklausydavo 2–3 Mišių ir, išgirdęs murmėjimus, palygino tai su laiko praleidimu žaidžiant ar medžiojant. Pasakojimas pabrėžia Mišių aukos vertę ir Dievo teikimą virš žemiškų pareigų.

Anglijos kancleris Tomas Moras, kurį karalius Henrikas VIII, atsimetęs nuo Katalikų Bažnyčios, liepė nužudyti (1535), kiekvieną dieną anksti išklausydavo šv. Mišių. „Pirmoji dienos valanda priklauso dangiškajam Karaliui,“ sakydavo jis, „o kitos dienos valandos priklauso mano žemiškajam karaliui.“ Kada T. Morui sakydavo, kad kasdieninis šv. Mišių klausymas nesuderinamas su jo aukšta tarnyste, jis atsakydavo: „Aš laikau per didelę sau garbę, galėdamas kasdien tą valandėlę patarnauti aukštųjų Aukščiausiajam.“ — Prancūzijos karalius šv. Liudvikas IX (1226–70) kasdien išklausydavo 2–3 šv. Mišių. Išgirdęs kai ką dėl to murmant, šventasis karalius pasakė: „Koks žmonių susirūpinimas! Jeigu aš antra tiek laiko praleisčiau žaisdamas ar medžiodamas, tai niekas gal nesipiktintų.“