Pasakojimas apie Leoną Diuponą Prancūzijoje, kuris, nepaisant bedievybės aplinkoje, drąsiai išpažino tikėjimą. Jis kasdien eidavo į Mišias, dalyvaudavo viešose procesijose, pasninkaudavo viešose valgyklose, drąsiai gynė tikėjimą. Jis buvo uolus Komunijos platintojas ir Jėzaus Veido garbintojas, pasižymėjo nusižeminimu. Po mirties jis buvo vadinamas šventuoju. Pasakojimas iliustruoja drąsų apaštalavimą ir doro gyvenimo pavyzdį.

Leonas Diuponas gyveno tais laikais, kada bedievybė jo tėvynėje, Prancūzijoje, labiausiai buvo išsiplatinusi. Jis gimė 1797 m. Aukštuosius mokslus išėjo Paryžiuje. Čia susipažino su gerais draugais, įstojo į Marijos Sodaliciją. Baigęs teisės mokslus, apsigyveno Tūro mieste. Tais laikais buvo didelė retenybė, jei kas viešai drįsdavo pasirodyti tikintis, o ypač jei būtų iš inteligentų arba valdininkų tarpo. Bet Diuponas kasdien eidavo šv. Mišių klausyti ir labai dažnai pats joms tarnaudavo. Visada viešose bažnytinėse iškilmėse, procesijose bei pamaldose viešai dalyvaudavo. Labiausiai jis mėgdavo penktadieniais bei pasninko dienomis eiti į viešas valgyklas ir užsisakyti sau valgių su pasninku. Tuo jis patraukdavo ir kitus žmones pasninkauti. Pasikalbėjimuose ir viešuose susirinkimuose Diuponas drąsiai gindavo katalikų tikėjimą ir jo teises. Diuponas buvo nepaprastai uolus dažnos Komunijos platintojas. Jis suorganizavo Tūro mieste draugijos garbinti Švč. Sakramentą skyrių. Šitos draugijos nariai lankydavo Švenčiausiąjį naktį, kada niekas jo neaplanko. Pradedant inteligentais baigiant paprasčiausiu juodadarbiu darbininkėliu, rinkdavosi naktį į bažnyčią Švč. Sakramento garbinti. Diuponas buvo uolus Šv. Jėzaus Veido garbintojas. Nemažas buvo ir jo nusižeminimas. Kur galima apsieiti be jo, visur jis stengdavosi užimti paskutinę vietą. Todėl ir nenuostabu, kad visi žmonės, kurie jį matė ir pažino, ėmė vadinti šventuoju. O kada Diuponas 1876 m. mirė, greitai pasklido po visą miestą garsas: „Šventasis mirė!“ Visi skubinosi atiduoti jam paskutinę pagarbą. Didžiausia minia jį palydėjo iškilmingai į kapus. Tūro vyskupas net kambarį, kuriame Diuponas gyveno ir mirė, pašventino ir pavertė vieša koplyčia.