Indijos karalius, turėjęs milžinišką knygyną, liepė sutrumpinti knygas, kol galiausiai liko tik pagrindinės mintys. Krikščionis tarnas jam pateikė katalikų katekizmą kaip sutrauktą išminties mokslą. Tai pabrėžia katekizmo vertę kaip esminių tiesų rinkinį.

Vienas Indijos karalius, vardu Tapsetinas, turėjo milžinišką knygyną, kuriam pergabenti į naują vietą reikėdavo apie šimtą kupranugarių. Karaliui nusibodo knygas tampyti ir įsakė knygyno prižiūrėtojui išrinkti tik pačias gerąsias. Bet ir gerųjų knygų atsirado per 50. Tada karalius liepė išrinkti iš tų knygų pagrindines mintis ir jas surašyti į mažą knygutę. Nusižiūrėjęs, kaip tas pagonis karalius trokšta trumpai išreikštos išminties, vienas karaliaus krikščionis tarnas atnešė jam katalikų katekizmą ir tarė: „Viešpatie, štai trumpai surašytas visas išminties mokslas“. — Tarnas teisybę sakė, nes katekizme surašytas žmogų patenkinąs ir nuraminąs mokslas. Ne be reikalo Vienos pamokslininkas Zacharijas Verneris (Werner) († 1823) dažnai įsinešdavo į sakyklą katekizmą ir sakydavo: „Šioje mažoje knygutėje yra daugiau išminties, negu viso pasaulio filosofų moksle.“ Tai brangakmenis: mažas, bet brangus.