Pasakojimas apie prancūzų bedievį D'Alamberą, kuris mirdamas norėjo susitaikyti su Bažnyčia ir prašė kunigo. Laisvamaniai draugai tyčia nekvietė kunigo, sakydami, kad klebonas išvažiavęs. D'Alamberas mirė baisiame sąžinės graužime, lygiai taip pat, kaip anksčiau pats klasta numarino savo draugą Volterą be kunigo. Pasakojimas iliustruoja bedievybės pasekmes ir Sakramentų svarbą mirties akimirką.

Prancūzų bedievis d'Alamberas mirdamas norėjo susitaikinti su Bažnyčia ir prašė pakviesti kunigą. Laisvamaniai draugai tyčia nekvietė kunigo. Kada ligonis vis karščiau maldavo pakviesti kunigą, jam buvo pranešta, kad klebonas kažkur išvažiavęs, o kito kunigo nesurandą. Taip mirė baisiame sąžinės graužime tas žmogus, kuris 1778 m. tokiu pat klastingu būdu numarino be kunigo savo draugą, tokį pat bedievį Volterą.