D'Alembert, prancūzų bedievis rašytojas, buvo rastinukas, ir jį išauklėjo viena neturtinga moteriškė. Kada D’Alembert savo raštais ir iškalbingumu labai išgarsėjo, vieną dieną pas jį atėjo moteriškė, vardu Teucin, ir jam tarė: „Aš esu tavo motina, o tu – mano sūnus. Eikš į mano glėbį!“ Rašytojas su panieka pažvelgė į atėjusią, paskum pašaukė iš antro kambario savo auklėtoją ir jos akivaizdoje tarė atėjusiai moteriškei: „Ši moteris mane paėmė iš gatvės ir išauklėjo. Taigi ji yra mano motina, o tavęs, ponia, aš nepažįstu“. Ir parodė atėjusiai duris.