Per katalikų persekiojimus Meksikoje, jaunas darbininkas Florentinas Alvarezas drąsiai prisipažino esąs grupės, kurios šūkis "Tegyvuoja Kristus Karalius", vadas. Nuteistas mirti, jis drąsino savo draugus aukoti gyvybę už Kristų.

Per žiauriuosius katalikų persekiojimus Meksikoje 1927 m. rugpjūčio 7 d. Kaljeso gener. Sančezas su 30 kareivių apsupo Leono darbininkų susirinkimą, kuriam vadovavo jaunas darbininkas Florentinas Alvarezas ir kuriame nebuvo nieko apie politiką kalbama. „Ar tu esi vadas grupės žmonių, kurių šūkis yra: „Viva Cristo Rey“ – Tegyvuoja Kristus Karalius?“ — „Taip, aš esu toksai!“ drąsiai atsakė jaunasis Kristaus apaštalas. Kareiviai tuojau Alvarezą suėmė ir kartu su dviem jo draugais nusivedė į kareivines. Visi kiti susirinkimo dalyviai (apie 30 žmonių) buvo nuvaryti į miesto kalėjimą. Ištroškę krikščionių kraujo norėjo tuojau sušaudyti Alvarezą, bet niekur nesurado miesto galvos, kuris turėjo pasirašyti mirties sprendimą (dekretą). Po trijų dienų kalinimo ir tyčiojimosi, rugp. 10 d. antrą valandą naktį buvo pažadintas Alvarezas. Gerai numanydamas, ką tai reiškia, jaunasis kankinys tarė draugams: „Mano valanda išmušė. Melskitės už mane ir už mano tėvynę. Žiūrėkite, aš visas drebu. Būkite drąsūs ir pasiruošę aukoti savo gyvybę už Kristų…“ Netrukus nakties tamsoje pasigirdo šūviai, ir, paskutinį kartą sušukęs: „Tegyvuoja Kristus Karalius!“ Alvarezas krito žiauriųjų bedievių auka.