Pasakojimas iš Rusijos po antros revoliucijos apie jauną katalikų kunigą, kurį bolševikai persekiojo. Jis buvo suimtas už tai, kad be leidimo pakrikštijo mirštantį kūdikį. Kartu su juo buvo suimti keli giedotojai ir vargonininkas už tariamą "slaptą susirinkimą". Visi buvo sušaudyti miškelyje. Pasakojimas iliustruoja kunigų persekiojimą ir kankinystę per bolševikų režimą.

Tai buvo tuoj po antros rusų revoliucijos. Viename Rusijos mieste gyveno jaunas katalikų kunigas. Bolševikai kibo prie jo kur ir kaip tik galėjo, bet niekaip nesisekė jiems prikibti. Tik štai vieną dieną atneša jam krikštyti mirštantį kūdikį. Kunigas jį tuoj ir pakrikštijo. Išgirdo apie tai šnipai ir pranešė komisarui. Kunigas buvo suareštuotas, kam, girdi, be tam tikro liudijimo ir leidimo jis pakrikštijęs vaiką. Kartu buvo suareštuoti ir keli giedotojai su vargonininku už tariamą „slaptą antikomunistinį susirinkimą.“ Kitą rytą, dar tamsoje, kareiviai išsivedė visus nelaiminguosius į miškelį, kur liepė jiems išsikasti duobę ir prie jos išsirikiuoti. Komisarai padavė kareiviams komandą, pasigirdo šūviai, ir nekaltų žmonių kraujas buvo pralietas.