Aklas mėgdžiojimas veda į kvailystę.

Turtingas šykštuolis, kuris savo amžiuje nė skatiko nebuvo davęs pavargėliui sušelpti, pirko sykį už mažus pinigus beždžionę, tikėdamasis paskiau parduosiąs ją daug brangiau.

Vieną dieną kietaširdis žmogus išėjo miestan. Mato beždžionė, kad kaimynas pro langą meta pavargėliui pinigą. Beždžionė tuoj suranda pinigų kupinas savo pono dėželes ir pilnomis saujomis ima pro langą berti gatvėn auksą bei sidabrą. Susirinko pulkas žmonių, ėmė stumdytis, rietis dėl pinigų, kiekvienas griebdamas kiek tik daugiau galėdamas.

Dėžėlės buvo jau beveik tuščios, tik ateina gatve šykštuolis ir net pergedo pamatęs, kas atsitiko. „Tai bjaurybė! tai negerovė, kvailas sutvėrimas!“ — šaukė jisai, kumščiu iš tolo grasindamas beždžionei.

Kaimynas atsakė jam: „Nepyk, brolau! Kvailas, žinoma, daiktas mėtyti pro langą pinigai, kaip šita beždžionė kad padarė; bet ar daug išmintingiau yra laikyti jie uždarius dėžėlėse be jokios naudos sau ir kitiems?“