Jėzaus Kristaus pranašystė apie Jeruzalės sugriovimą ir žydų tautos kančias bei išsklaidymą išsipildė 70 m. po Kr., Romos kariuomenei sugriovus miestą ir išžudžius ar paveržus daugybę gyventojų. Vėlesni bandymai atstatyti miestą taip pat buvo nesėkmingi, liudijantys Kristaus žodžių tiesą.

Išganytojas atkakliajai žydų tautai išpranašavo dideles bausmes: Jeruzolimos išgriovimą, žydų tautos kankinimą, išsklaidymą po visą pasaulį. Jeruzolimos išgriovimas įvyko 70 m. po Kr. 66 m. žydai sukilo prieš romėnus. Ciesorius Neronas pasiuntė Vespazianą numalšinti sukilėlių. Bet Neronui greit mirus, Vespazianas buvo išrinktas ciesoriumi. Tada Vespazianas žydų malšinti pasiuntė savo sūnų Titą. Titas 70 m. Velykose apsupė Jeruzalimą, kurioje dėl švenčių buvo per pusantro milijono žmonių suplaukę iš svetur, o su nuolatiniais gyventojais buvo apsupta mieste apie 2 700 000 žmonių. Prasidėjo badas. Tūkstančiai mirė iš bado. Gegužės mėn. buvo išmesta pro vartus 116 000 lavonų. Paskum 600 000 lavonų buvo išmesta tiesiog per miesto mūro sienas. Nuo to kilo bjaurios ligos, dar daugiau aukų paimdamos. Tarp gyvųjų susidarė įvairios partijos, kurios nuolat tarp savęs pešėsi dėl maisto. Vieną dieną buvo nužudytas vyriausias kunigas su 8000 šalininkų, ir jų lavonai išmesti į gatvę. Titas atmetė visus žydų pasiūlymus taikintis. Prie Golgotos kalno jis liepė pastatyti 300 kryžių, ant kurių žudydavo pabėgusius ar maisto laukuose ieškančius žydus. Kasdien buvo nukryžiuojama apie 500–600 žydų, kurių lavonus Romos kareiviai dar supiaustydavo, ieškodami, kaip jie manė, praryto aukso. Pagaliau pritrūko net medžio naujiems kryžiams statyti. Po keturių mėnesių romėnai paėmė miestą ir pradėjo baisų visko naikinimo darbą. Dvi dienas ir dvi naktis degė miestas; trečią dieną iš jo beliko pelenai ir griuvėsiai, tarp kurių gulėjo apie 200 000 lavonų. Nebuvo pasigailėta nė moterų su kūdikiais. Daugelyje vietų ugnį gesino žmonių krauju, kuris buvo išlietas gatvėje. 97 000 žydų jaunikaičių Titas nugabeno į amfiteatrą sudraskyti žvėrims. 2000 atstovų iš aukštųjų žydų luomų buvo nugabenti į Romą dalyvauti Tito sutiktuvių eisenoje, kur jie, apvilkti baltais rūbais, turėjo nešti ant savo pečių pagrobtas iš Jeruzolimos brangenybes. Paskum jiems visiems viešai nukirto galvas. Iš viso tada žuvo apie milijoną žydų. 362 m. ciesorius Julijonas, atsimetęs nuo krikščionybės, norėjo sugriauti didįjį Dievo Sūnaus išpranašavimą ir įsakė atstatyti Jeruzalimą. Bet vos išmūrijo pamatus, kilo žemės drebėjimas, iš žemės gelmių išsiveržė ugnis ir sunaikino visą darbą. — Taip išsipildė J. Kristaus pranašystė, kad Jeruzolimoje nebeliks akmens ant akmens (Mt 24, 2).