Turtų apakintas žmogus teigė negalįs rūpintis amžinais dalykais, kurių nemato. Klebonas, parodydamas auksinę monetą, kuria uždengė žodį „Dievas“, iliustravo, kaip auksas gali aptemdyti dvasinį regėjimą.

Vienas žmogus labai pamėgo žemiškas gėrybes. Nebesirūpindamas dvasios reikalais, pamažu visai atsitraukė nuo Dievo. Klebonas pradėjo kalbėti, kad reikia neužmiršti ir amžinųjų dalykų. Aukso apakintas žmogus tarė: „Aš negaliu rūpintis tais dalykais, kurių aš nematau.“ Klebonas paėmė gabalėlį popieriaus, parašė ant jo žodį „Dievas“ ir, rodydamas jį užkietėjusiam netikėjime, paklausė: „Ar tamsta matai, kas čia yra?“ — „Taip, matau!“ Tada klebonas išsiėmė iš piniginės auksinę monetą, pridengė ja žodį „Dievas“ ir vėl paklausė: „O dabar ar tamsta matai ką nors ant popierio?“ — „Ne! Aš tematau pinigą.“ — „Tamsta tikrai pasakei,“ atsakė klebonas ir, nieko nebesakęs, nuėjo savo keliu.