997 m. pagonys prūsai nužudė šv. Adalbertą. Lenkų karaliui paprašius kūno, prūsai reikalavo aukso, sveriančio tiek pat. Pasiuntiniai krovė auksą, bet neužteko. Senutė uždėjo paskutinį pinigėlį, ir auka atsvėrė kankinio lavoną – prūsai atidavė kūną. Taip pat minima 1862 m. kun. Menuiliodo rinktos aukos badaujantiems airiams; jaunas darbininkas atidavė sidabrinį laikrodį.

997 m. pagonys prūsai nužudė Kristaus mokslo skelbėją šv. Adalbertą. Kada lenkų karalius paprašė atiduoti jam šventojo kūną, pagonys pareikalavo tiek aukso, kiek sveria šv. Adalberto kūnas. Karaliaus pasiuntiniai krovė krovė auksą, ir vis prūsams neužteko. Tuo metu prisiartino prie besiderančių prūsų ir lenkų senutė ir uždėjo ant svarstyklių savo paskutinį aukso pinigėlį. Ant vienos svarstyklių lėkštės gulėjo kankinio lavonas, ant antros – senutės pinigėlis. Auka auką atsvėrė, ir pagonys atidavė lenkams šventojo kūną. — 1862 m. kun. Menuiliodas rinko aukas badaujančiai airių tautai. Žmonės aukojo auskarus, apyrankes ir kt. „Kada tauta miršta badu, nebereikia rūpintis valandų žinojimu,“ tarė jaunas darbininkas, atiduodamas kun. Menuiliodui savo sidabrinį laikrodį.