Prūsų karalius Fridrichas II, lankydamas kalėjimą, klausinėjo kalinius apie jų nusikaltimus. Visi teisinosi, išskyrus vieną, kuris prisipažino. Karalius liepė jį paleisti, nes jam nėra ko būti su nekaltais žmonėmis.

Prūsų karalius Fridrichas II vieną dieną lankė Spandau tvirtovės kalėjimą ir klausinėjo kalinius apie kiekvieno nusikaltimą. Visi teisinosi esą nekalti. Tik vienas prisipažino: „Jūsų šviesybe! Sunkiai nusikaltau. Jaučiuosi dar per mažai nubaustas.“ Karalius jam tarė: „Taigi nėra tau ko čia su nekaltais žmonėmis daryti; nešdinkis tuojau laukan!“ Tas kalinys buvo tuojau išleistas iš kalėjimo ir paskui pavyzdingai gyveno.