Laisvamanis kalbėtojas šaipėsi iš Švč. Trejybės paslapties. Klausytojas paklausė, kaip jis pats negali pripažinti Trejybės, kai jo paties kalboje yra trys asmenys: aš, tu, jis. Tai parodė, kad net kalbos struktūra atspindi trejybę.

Vienas laisvamanis kalbėtojas mėgdavo pajuokti tikėjimą. Ypač Švč. Trejybės paslaptį jis užkabindavo. Kartą vienas iš klausytojų jam tarė: „Kaip tamsta nenori pripažinti Švč. Trejybės, kada tamstoje pačiame yra trejybė?“ Kalbėtojas paklausė: „Kaip tai? Prašom paaiškinti“. — „Aš tuojau tai įrodysiu,“ atsakė tasai. „But pirma pasakyk man, kiek yra įvardžiuose asmenų?“ — „Jei gerai prisimenu, trys: pirmasis – aš, antrasis – tu ir trečiasis – jis.“ — „Gerai. Dabar pasakyk man, kas yra tas „aš“, kada tamsta sakai: aš vaikštau?“