1889 m. netoli Filipinų sudužo ispanų garlaivis. Gelbėjimo metu kilo sumišimas. Du misijonieriai ramiai padėjo gelbėti kitus. Kai laivas skendo, jūreiviai šaukė misijonierius į laivelį, kuriame tebuvo viena vieta. Jėzuitas T. Raymondas atsiklaupė melstis ir nuskendo su laivu. Pranciškonas Br. Dorado, išsigelbėjęs laivelyje, pamatė skęstantį žmogų, šoko į vandenį ir, sušukęs „Aš jam vietą padarysiu!“, pradingo bangose. Jo vieton buvo išgelbėtas skęstantysis.

1889 m. sausio 30 d. ispanų garlaivis „Reums“ sudužo netoli Filipinų. Keliauninkų tarpe kilo baisiausias sumišimas; jūreiviai su didžiausiu vargu palaikė tvarką gelbstint į atsarginius laivelius vaikus ir moteris. Daugelis varu veržėsi per kitų galvas į laivelius, kiti tiesiog šoko į vandenį ir taip bandė išsigelbėti. Tik du misijonieriai ramiai laikėsi ir padėjo gelbėtis kitiems. Kai jau garlaivis baigė skęsti, jūreiviai pašaukė abu misijonierius greičiau eiti į laivelį, kuriame, deja, tik vienam vietos bebuvo. Tai pastebėjęs vienas, jėzuitas T. Raymondas, atsiklaupė ir ėmė melstis, kol jį vandenys prarijo kartu su laivu ir kitais skęstančiais. Antras, pranciškonas Br. Dorado, išsigelbėjo laivelyje. Bet, pamatęs čia pat baigiantį skęsti žmogų, šoko į vandenį ir pradingo vilnyse. Visi aiškiai nugirdo jo balsą: „Aš jam padarysiu vietą!“ Ir į jo vietą jūreiviai įsitraukė iš vandens tą skęstantį žmogų.