Pasakojimas apie Velso princą, kuris pietų metu pastebėjo, kad vienas pakviestas mokslininkas geria kavą iš lėkštutės, o kiti svečiai iš jo tyčiojasi. Princas, norėdamas sugėdinti svečius ir parodyti pagarbą mokslininkui, pats įsipylė kavą į lėkštutę ir gėrė taip pat. Sugėdinti svečiai pasekė jo pavyzdžiu. Pasakojimas pabrėžia kilnumą, mandagumą ir drąsą.

Velso princas, pirmasis džentelmenas Europoje, pakvietė kartą pietų vieną mokytą vyrą. Ironiškas šnabždesys nuskriejo per stalą, kai svečiai pastebėjo, jog pakviestasis geria kavą iš lėkštelės. Ji sukosėjo ir neramiai sujudėjo, o kadangi tai nepadarė norimo įspūdžio, tarė: „Tamsta tikrai būsi svetimšalis ir nežinai, jog šitame traukinyje yra vagonas rūkantiems. Čia rūkyti draudžiama.“ Nepažįstamas neatsakė nė žodžio, tik išmetė cigarą pro langą. Kaipgi nustebo Niujorko ponia, kai po kiek laiko konduktorius pasakė jai, kad ji buvusi įėjusi į privatų generolo Granto vagoną. Susigėdusi ji išėjo iš vagono. Tas pats mandagumas, dėl kurio Grantas neteko cigaro, liepė jam sumažinti nemalonumą, kokio būtų, be abejonės, patyrusi, jei būtų pajutusi ant savęs lydintį žvilgsnį išeidama iš vagono.