Jaunasis Leopoldas Štolbergas, protestantas, sekdamas mirštančios motinos pamokymu laikytis Išganytojo mokslo, septynerius metus tyrinėjo Šv. Raštą ir šv. Augustino raštus. Melsdamasis ir prašydamas Šv. Dvasios, jis įsitikino, kad tikrasis tikėjimas yra Katalikų Bažnyčioje, ir 1800 m. iškilmingai priėmė katalikybę.

Gyveno senos vokiečių protestantų Štolbergų šeimynos vyras, vardu Leopoldas. Jo motina buvo labai dievota moteriškė ir mirdama jam pasakė: „Mano sūneli! Visada laikykis mūsų brangiausiojo Išganytojo mokslo ir venk per didelio prisirišimo prie pasaulio, nes pasaulyje viskas pranyksta ir lieka vieni pelenai.“ Jaunasis Leopoldas visur ir visada prisimindavo gražųjį motinos pamokymą. Tiesa, Dievas visame jam padėdavo, bet protestantiškasis tikėjimas nebepatenkindavo jo sielos. Jis pradėjo tyrinėti, ar jo tikėjimas tikras, ar yra kitas, tikrasis tikėjimas. Net per septynerius metus Leopoldas knisosi po Šv. Raštą ir po šv. Augustino raštus. Tyrinėdamas nuolat ir nuolat melsdavosi ir prašydavo Šv. Dvasios apšvietimo malonės. Pagaliau jo siela nušvito, protui paaiškėjo, kad tikrasis krikščionių tikėjimas yra Katalikų Bažnyčioje. „Aš būsiu katalikas, nes Dievo malonė šaukia mane į tikrąją Kristaus Bažnyčią.“ 1800 metais Leopoldas Štolbergas buvo iškilmingai priimtas į Katalikų Bažnyčią.