Aprašomas senovės egiptiečių kultas juodam jaučiui Apiui, garbintam kaip aukščiausiojo dievo įsikūnijimas, auksiniuose kilimuose išklotose šventyklose. Mirusį jautį balzamuodavo ir gedėdavo, kol rasdavo naują. Antroji dalis mini persų karalių Kserksą, kuris prieš karą aukojo gyvus žmones, kad išprašytų dievų palaimą, iliustruojant pagoniškų stabmeldystės praktikų žiaurumą ir prietarų akylumą.

Senovės egiptiečiai garbino juodą jautį, vardu Apis, kurio kaktoje būdavo baltas trikampis, o dešiniajame šone pusmėnulio formos dėmė. Šitokiame jautyje, egiptiečių nuomone, gyvendavo aukščiausiasis dievas Oziris. Jaučiui Apiui buvo pavestos dvi šventyklos, išklotos auksu siūtais kilimais. Pagonių kunigai kasdien jį maitindavo, plaudavo ir tepdavo brangiais tepalais. Kada Apis nudvėsdavo, jį balsamuodavo, įdėdavo į gražų geležinį karstą ir uoloje palaidodavo. Paskui visa šalis gedėdavo, kol surasdavo tokį naują jautį. Suradę, iškilmingai atvesdavo jį į Heliopolį, o iš ten laivu auksinėje aptvaroje atveždavo į Memfį, į Apio nuolatinę buveinę. — Kserksas, prieš eidamas kariauti su Graikija, liepė gyvus palaidoti devynis berniukus ir devynias mergaites, kad tuo išprašytų dievų palaimos.