Šv. Stanislovas Kostka, pasižymėjęs angelišku skaistumu, negalėdavo pakęsti negražių kalbų ir net apalpdavo nuo jų. Jo veidas spindėdavo dangiška gražybe.

Šv. Stanislovas Kostka iš pat mažens pasižymėjo angelišku skaistumu; jo veidas tiesiog spindėdavo dangiška gražybe. Jis nepakęsdavo jokių negražių kalbų. Jei kas pradėdavo ką negražaus kalbėti, šventasis berniukas tuojau imdavo nerimauti, parausdavo, nuleisdavo galvą ir akis. Jei ir tada nesiliaudavo šlykščios kalbos, Stanisloviukas pakeldavo galvą ir akis į dangų ir, kiek laiko taip pabuvęs, krisdavo be sąmonės ant žemės. Todėl tėvas atėjusius svečius visados įspėdavo, kad prie šventojo berniuko nieko palaido neišsitartų. O jei kas ką negražaus prasitardavo, tėvas stengdavosi tokias kalbas nutraukti.