Bulgarų karalius Bogorisas, mėgęs baisius vaizdus, paprašė vienuolio Metodijaus nupiešti baisius paveikslus. Metodijus nupiešė Paskutinio Teismo sceną su Kristumi, išrinktaisiais, prakeiktaisiais ir pragaro liepsnomis. Paveikslas taip paveikė karalių, kad jis atsivertė į krikščionybę. Antroji dalis mini karalių Ferdinandą III, kuris liepė savo kambaryje parašyti "Ferdinandai, pagalvok apie amžinybę!", pabrėžiant būtinybę prisiminti amžinybę.

Bulgarų pagonis karalius Bogorisas labai mėgdavo baisius įvykius. Jis net savo kambarius liepdavo išpiešti bauginančiais paveikslais. Kartą jis užgirdo, kad yra gabus ir sumanus krikščionių vienuolis Metodijus, kurs labai gražiai piešia įvairius paveikslus. Bogorisas pasišaukė Metodijų pas save ir prašo išpiešti jo kambarį kuo baisiausiais paveikslais. Metodijus nupiešė Bogoriso kambaryje šitokį paveikslą: Aukštai ant debesų saulės spinduliuose stovi J. Kristus. Jo dešinėje – pulkas išrinktųjų, o kairėje – pulkai prakeiktųjų, kurie didžiausiame nusiminime žiūri į apačią. Aplink patį Išganytoją skraido daugybė angelų. Apačioje – baisios ugnies liepsnos, kuriose matosi piktosios dvasios, negailestingai kankinančios prakeiktuosius. Pamatęs šį paveikslą, karalius taip nusigando, kad nebegalėjo nė žodžio ištarti. Atsipeikėjęs tarė Metodijui: „Ar tai tiesa, kas šiame paveiksle nupiešta?“ — „Taip; bet tai tėra tik silpnas paskutiniojo žmonių teismo atvaizdas.“ Tas paveikslas taip paveikė pagonį karalių Bogorisą, kad jis tuojau atsivertė, priėmė krikščionių tikėjimą ir pavyzdingai gyveno. — Kastilijos karalius Ferdinandas III (gyv. pradž. 14-jo šmt.) liepė savo kambaryje ant sienos parašyti: „Ferdinandai, pagalvok apie amžinybę!“