Džordžas Grahamas pagamino laikrodį, kuris per septynerius metus vėlavo tik penkias minutes. Jo kruopštumas ir atsidavimas darbui buvo vertinamas labiau nei pinigai.

„Tai yra laikrodis, kurį pats padariau ir nustačiau,“ tarė Londono Džordžas Grahamas pirkėjui, kuris norėjo žinoti, kiek teisingai tas laikrodis rodo laiką, „imk jį tamsta su savim kur norėdamas. Jeigu septyneriems metams praslinkus ateisi tamsta ir pasakysi, kad laikrodis rodo laiką su penkių minučių skirtumu, grąžinsiu tamstai pinigus.“ Po septynerių metų tą laikrodį pirkęs žmogus sugrįžo iš Indijos. „Gerbiamasis,“ tarė jis Grahamui, „grąžinu laikrodį.“ — „Atmenu mūsų sąlygas,“ tarė Grahamas. „Leisk man tamsta apžiūrėti laikrodį. Kas gi jam yra?“ — „Naudojausi juo septynerius metus ir jis rodo laiką su penkių minučių skirtumu.“ — „Iš tikrųjų! Tai grąžinu tamstai pinigus.“ — „Nenorėčiau persiskirti su savo laikrodžiu,“ tarė nupirkęs jį, „už dešimt kartų didesnę kainą, negu esu sumokėjęs.“ — „O aš nenorėčiau laužyti žodžio už jokią kainą,“ tarė Grahamas. Sugrąžino pinigus ir pasiėmė laikrodį, kuriuo naudojosi kaip reguliatoriumi.