Pasakojimas apie 40 kareivių, kurie persekiojimų metu drąsiai išpažino esantys krikščionys ir buvo nuteisti mirti sušalant ant ledo. Jie linksmai ėjo pasitikti mirties. Ryte pasirodė 39 angelai su vainikais. Vienas kareivis, pamatęs tai, pabūgo mirties, pabėgo į maudyklę ir neteko vainiko. Pasakojimas iliustruoja ištvermę, narsumą ir Sutvirtinimo sakramento galią.

Ketvirtajame šimtmetyje po Kristaus 40 kareivių buvo įskųsti kaip krikščionys. Teisėjo klausinėjami jie visi drąsiai, be mažiausio svyravimo išpažino esą Kristaus mokiniai ir garbintojai. Už tai jie buvo visaip mušami, kankinami ir pagaliau pasmerkti sušalti ant ledo. Linksmai jie nuėjo pas ežerą, tuojau nusivilko drabužius ir narsiai stojo į šią paskutinę kovą. Taip jie ten kentėjo per ištisą naktį. Jau artinosi rytas, kai pasirodė 39 angelai nešini 39 vainikais. Nustebo tai pamatęs sargyboje esąs kareivis. Juk keturiasdešimt buvo kentėtojų, o kodėl tik trisdešimt devyni vainikai? Taip jam begalvojant, staiga pakilo vienas iš kentėtojų būrio ir galvotrūkčiais nubėgo į ten pat prie ežero prirengtą maudyklę. Savo gyvybę jis, tiesa, išgelbėjo, bet neteko garbingo kentėtojo vainiko.