Šventojo Rašto skaitiniuose girdėjome, kaip prisikėlęs Kristus pasirodo savo mokiniams ir jų akyse žengia į dangų. Dažnai esame linkę pirmiausia sieti šį įvykį su praeitimi prieš du tūkstantmečius. Pamirštame, kad tai drauge yra man asmeniškai skirtos Dievo meilės istorija. Liturgija mus moko dalyvauti dieviškojoje dabartyje. Kiekvienam iš mūsų tenka susitikti su prisikėlusiu Viešpačiu. Dažniausiai šis susitikimas vyksta širdies slaptoje. Jėzaus žengimas į dangų nereiškia susitikimo pabaigos. Tai slėpinys, atveriantis naują bendravimo su prisikėlusiu Viešpačiu etapą.

Jėzuje išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia „Dievas su mumis“. Jis priėmė mūsų vargingumą, ribotumą, kančias ir skaudulius. Žvelgdami į įsikūnijusį Kūdikį, vėliau kenčiantį ir mirštantį Jėzų, suvokiame jo artumą mūsų žmogiškajai patirčiai. Tačiau, kai Jėzus mums nesuprantamu būdu prisikelia iš numirusių, įžengia į dangų ir sėda Dievo dešinėje, tarsi suabejojame, ar jis yra tas pats Emanuelis. Ši nuostaba būdinga Emauso, taip pat tiems mokiniams, kurie žvelgė į dangų lydėdami akimis Jėzų. Mąstydami apie pašlovintą Viešpatį dažnai pamirštame, kad prisikėlęs Jėzus tebeturi kančios žymes. Jėzus ir toliau kenčia drauge su mumis. Žengdamas pas Tėvą kančios paženklintu žmogišku kūnu Jėzus perkeičia mūsų tikrovę, drauge sudievina mūsų žmogystę. Žengdamas į dangų jis nepalieka mūsų, bet grąžina mums dieviškuoju slėpiniu praturtintą gyvybę.

Liturginių metų sekmadieniais girdėjome Jėzaus skelbimo pradžią: „Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“ Švęsdami Jėzaus žengimą į dangų girdime jo raginimą eiti į visą pasaulį ir skelbti Evangeliją visai kūrinijai. Jėzus nemini atskirų gerų darbų užduočių – tai tiesiog neatsiejama nuo Evangelijos skelbimo: „Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks.“ Patvirtindamas savo žodžius, Jėzus nurodo juos lydėsiančius ženklus. Daugelis šių ženklų jau buvo užrašyti Apaštalų darbuose: Sekminių dieną apaštalai kalbėjo naujomis kalbomis; apaštalas Paulius buvo įkąstas gyvatės, kuri jam nepakenkė. Kristaus galia Bažnyčioje matomi ir kiti ženklai: išvaromi demonai, gydomi ligoniai. Visi jie yra svarbūs, bet turime suvokti jų pagrindinį tikslą. Šie ženklai turi vesti mus į tikėjimą ir sakramentinį gyvenimą. Išganymą lemia tikėjimas ir Krikštas.

Nedera aiškinti pažodžiui šio Jėzaus paliepimo. Jis nenori, kad eksperimentuotume ir tyčia leistumės kandžiojami nuodingų gyvačių. Kai kurios krikščionių bendruomenės linkusios pažodžiui aiškinti Šventąjį Raštą. Jose, pavyzdžiui, neigiama medicinos pagalbos, vaistų nauda. Toks radikalus ir kategoriškas „gydymasis vien tikėjimu“ gali būti net Dievo gundymas. Juk kitoje vietoje Šventasis Raštas moko: „Brangink gydytoją <…>. Juk iš Aukščiausiojo eina jo gydymo dovana“ (Sir 38, 1–2). Jėzaus žinia laiduoja, kad jo mokiniai įstengs pasipriešinti blogiui, kad ir koks klastingas jis būtų. Gyvatės nuodai vaizduoja piktojo gundymus ir nuodėmės padarinius: neapykantą, priklausomybes, mirties kultūros apraiškas ir panašius dalykus. Mes visi turime kovoti su ydomis, įsigalėjusio blogio tvirtovėmis. Vienam tenka kovoti su pagundomis dėl alkoholio ar narkotikų, kitam visą gyvenimą grumtis su savo egoizmu. Tačiau Jėzus nepaliko mūsų vienų, pažadėjo savo pagalbą. Patarlė sako, kad geriausia gynyba yra puolimas. Kai Jėzus žengė į dangų, jo sekėjai nebesislėpė, bet stojo į mūšį, jie ėjo ir skelbė Evangeliją.

Net tobuliausia technologija kyla iš dar tobulesnio ir sudėtingesnio žmogaus proto. Nors gilė išoriškai atrodo paprastesnė, joje jau glūdi būsimasis ąžuolas. Šventasis Paulius panašia mintimi apmąsto Jėzaus žengimą į dangų: „Ką reiškia jis pakilo, jeigu ne tai, kad jis ir nusileido į žemesniąsias sritis žemėje“ (Ef 4, 9). Prieš Jėzui žengiant į dangų jis pirmiausia turėjo nužengti į žemę. Jis turėjo įveikti tą neįsivaizduojamą atstumą; iš Kūrėjo tapti kūriniu, būdamas neribotas turėjo tapti laikinu. Jėzaus žengimas į dangų nepaneigia Įsikūnijimo slėpinio, o tik jį patvirtina: Emanuelis – Dievas būna su mumis ir lydi mus savo ženklais.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2009-08.pdf