Mūsų ateities Motina

Prabėgo senieji ir atėjo naujieji, pilni paslapčių ir nežinomybės metai. Mes juos pasitikome malda ir sveikinimais bei linkėjimais. Padėkojome Dievui už prabėgusius metus ir prašome jo palaimos ir globos ateinantiems metams. Mes dar kartą supratome, jog egzistuojame neįkainuojamai brangiame, Viešpaties mums dovanotame laike. Viešpats mus moko prasmingai gyventi laiko tėkmėje – skaičiuoti ne tik prabėgančias žemiškas dienas, bet ir amžinybės metus. Pasak Lakordero, „laikas turi neįkainojamą vertę, kadangi kartą prarastas yra prarastas amžinai; mes privalome jį vertinti kaip brangų mūsų charakterio formavimo veiksnį, kadangi laikas yra didelis ir tylus mūsų papročių kūrėjas“.

Šiomis dienomis, o ypač šį rytą, žmonės susitikę apsikeičia sveikinimais ir linkėjimais, nes sulaukė didelės Dievo dovanos – naujųjų savo gyvenimo metų. Daug žmonių per praėjusius metus mirė pasenę arba nuo ligų, ištikti katastrofų ar stichinių nelaimių. Todėl visų pirma ir atskubėjome į Viešpaties šventovę padėkoti už suteiktą galimybę gyviems sulaukti naujų metų. Nė vienos dienos mes negalime nusipirkti, net ir turėdami pasakiškai daug pinigų. Gyvenimą ir laiką teikia tiktai Viešpats.

Prasidedant naujiems metams mums kyla kausimas: kas įvyks ateinančiais metais? To niekas nežino. Ar dėl to turėtume konsultuotis su burtininkais, sudarinėti horoskopus? Ne. Tikri krikščionys klausia priešingai: ko Viešpats tikisi iš manęs šiais metais? O štai į šį klausimą mes turime atsakymą. Ateinančiais metais privalėsime dar uoliau vykdyti Dievo valią, t. y. gyventi pagal Dievo įsakymus, mylėdami Dievą ir artimą. Mes esame lyg augalai, kuriuos pasodinęs į metų tėkmės dirvą Viešpats laukia gausių vaisių.

Negrįžtamai prabėgo metai, ateičiai liko tik viltys. Šiomis dienomis vieni kitiems daug gero palinkėjome. Tačiau tiek viltys, tiek linkėjimai bus tušti, jeigu jie neturės tvirto pagrindo. „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės“ (Žyd 11, 1).

Tikėjimu atnaujintas gyvenimas visada atneša tiek vidinę – sielos, tiek išorinę – materialią taiką. O kiekviena nuodėmė ją griauna sukeldama pasaulyje vis daugiau chaoso. Todėl kiekviena pastanga kurti taiką yra pastanga kurti pasaulį pagal Dievo Kūrėjo projektą. Taika yra Dievo palaimos vaisus. Manyčiau, jog mūsų kiekvieno gyvenime eina du mums skirti laikrodžiai. Vienas skaičiuoja žemiškojo gyvenimo, kitas – amžinojo gyvenimo metus. Kuomet mirštame, sustoja žemiškojo gyvenimo laikrodis, o kai sunkiai nusidedame, – dangiškasis laikrodis.

Mūsų gyvenimo metų atskaitos taškas, pirmasis mūsų laikrodžių prisukimas yra gimimas. O gimstančius mus pasitinka mylinčios motinos rankos. Todėl pradedant naujuosius metus, kiekvieną kataliką sausio pirmąją pasitinka Marijos Dievo Motinos šventė ir Taikos diena.

Kad ir kokie būtų nuostabūs naujametiniai linkėjimai, visi žinome, jog ateinančiais metais susidursime su sunkumais ir problemomis. Gresiančių įvykių akivaizdoje mums labai prireiks Šventosios Dvasios siunčiamos išminties, tikėjimo palaikomos drąsos ir Mergelės Marijos globos. Ateinančių metų dienos mums nežinomos, ir šis nežinojimas mus šiek tiek baugina. Išmintingas keleivis, eidamas nežinomu keliu, turi arba žemėlapį, arba vedlį. Krikščioniui žemėlapis – Šventasis Raštas, o vedlė – Dievo Motina Marija. Kažkas iš teologų Dievo Motiną Mariją pavadino „mūsų ateities Motina“, kadangi naujuosius metus pradedame jos globojami ir užtariami.

Taip, mieli tikintieji, iš Dievo Motinos visi krikščionys semiasi išminties, kaip reikia vykdyti Dievo valią. Pasak šv. Alfonso Liguorio, be Marijos „tuščia išganymo ir sielos šventėjimo viltis“. Per Marijos rankas į pasaulį sklinda Dievo malonės.

Juk vos gimę saugiausiai jautėmės ant motinos kelių, jos glėbio prakartėlėje. Kai žengėme pirmuosius žingsnius nepažįstamo gyvenimo keliais, mus prilaikė motinos rankos. Taip ir dangiškoji Motina mus lydės ir globos visais ateinančiais metais, jeigu su meile priimsime jos Sūnų Jėzų Kristų kaip savo gyvenimo kelią ir šviesą. Kristus sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“ Kristus trokšta būti mūsų gyvenimo centras. Daug kas daro didelę klaidą, Dievui skirdamas tik savo gyvenimo kamputį ir tai tik pabaigoje. Rytų Bažnyčios mene Marija niekada nėra vaizduojama viena: ji visada ant rankų laiko Dangiškąjį Kūdikį. Rytų šventyklose nerasime Marijos ikonos be Jėzaus. Ji egzistuoja dėl jo ir jį rodo visam pasauliui, tikrąją šviesą, kuri apšviečia kiekvieną žmogų.

Jau tūkstančius metų žmonės pasisveikindami vieni kitiems paduoda ranką: tai meilės, atvirumo, dialogo, draugiškumo, broliškumo ir visų žmonių solidarumo ženklas. Norisi palinkėti, jog visi pasaulio žmonės ateinančiais metais atsipeikėtų ir ištiestų ne ginkluotas, bet duonos kupinas rankas, kad liautųsi karai, perversmai ir tautinės nesantaikos, kad kiekvienas pasaulio žmogus jaustųsi saugus ir mylimas. Šiandien, minint Pasaulinę taikos dieną, prisimena apaštalo Pauliaus žodžiai: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.“ Šie žodžiai išreiškia kiekvieno krikščionio ir kiekvieno geros valios žmogaus pareigą saugoti taiką pasaulyje. „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba“, – vėl mus ragina apaštalas Paulius.

Pasaulio taika remiasi įstatymų galia ir ginklų jėga. O Kristaus ramybė ir taika išplaukia iš tarpusavio meilės ir tiesos. Kur yra tiesa ir meilė, ten yra teisingumas ir taika. Kristaus teikiama ramybė yra pasaulio ramybės ir taikos pagrindas, nes taikos šaltinis – Dievas. Jis sukūrė pasaulį ir pašaukė žmogų gyventi taikoje. Kristus, duodamas naują meilės įsakymą, padėjo pagrindą broliškam sugyvenimui tarp savųjų ir svetimųjų, draugų ir priešų, individų ir bendruomenių. „Taika negalės karaliauti žemėje, kol pirma ji nekaraliaus mūsų širdyse“ (popiežius šv. Jonas XXIII). Žinodami begalinę Dievo Motinos meilę mums, melskime gerąją Dangaus Motiną globos ir palaimos naujiesiems metams, nes nieko nėra artesnio Dievui už Mergelę Mariją. Mes patikime visus savo prašymus mūsų užtarėjai ir visų Dievo malonių tarpininkei Mergelei Marijai. Tesuteikia Viešpats mūsų žmonijai taiką ir ramybę. Taikos Karaliene, melski už mus.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2014-11.pdf