Evangelijos palyginimo pradžia panaši į mūsų žiniasklaidos pamėgtus siužetus. Viršininkas nutveriamas piktnaudžiaujant: žinoma, teks atsisveikinti su postu. Gresiant liūdnoms ateities perspektyvoms žmogus imasi užsitikrinti ateitį. Naudodamasis pažintimis, tebegaliojančiais ryšiais ir įtakos svertais, jis siekia kreditorių palankumo savo darbdavio sąskaita. Tačiau čia analogija su šių dienų nutikimais baigiasi. Evangelijos darbdavys, sužinojęs apie savo pavaldinio machinacijas, ne tik jo nepasmerkia, bet net pagiria. Jo apsukrumas rūpinantis ateitimi pateikiamas kaip sektinas pavyzdys.

Neapsigaukime, šiuo palyginimu nėra pagiriamas sukčiavimas. Jo prasmė visiškai kita. Jėzus taiko palyginimą savo mokiniams, „šviesos sūnums“, ragindamas juos mokytis apsukrumo iš „šio pasaulio vaikų“, pasinėrusių į medžiagines gėrybes. Mūsų tikslas nėra laikinosios, bet dvasinės gėrybės. Čia giriamas prievaizdo rūpinimasis ateitimi, bet ne būdas, kuriuo jis tai daro. Galimas dalykas, kad apsukrusis prievaizdas skolininkams leidžia nurašyti tą skolos dalį, kurią iki tol slapta dėdavosi sau į kišenę. Bet kuriuo atveju giriamos jo pastangos įsigyti bičiulių ir užtarėjų. Kristaus mokiniams svarbi ateitis „dangaus padangtėse“. Šiam tikslui pasiekti priemonė gali būti netgi apgaulingoji Mamona.

Svarbu perdėtai neprisirišti prie laikinųjų gėrybių, nors jos savaime nėra blogos. Iš Dievo gautas šio pasaulio gėrybes turime išnaudoti tarnaudami žmonėms, nes patys esame tik prievaizdai. Tai kelias į dangaus gėrybes, kurios vienintelės turi tikrą vertę. Jei sukčiai gali gauti pelno apgaulingu būdu užvaldydami žmonių turtą, nepalyginamai daugiau gėrio gali pasiekti krikščionys tinkamai naudodamiesi ir dalydamiesi gėrybėmis su stokojančiaisiais. Nedorėliai neretai daugiau energijos ir išradingumo įdeda darydami blogį, negu krikščionys daugindami gėrį. Jėzus mums priekaištauja dėl tinginiavimo tarnaujant Dievui. Tingumas ir vangumas yra iš septynių didžiųjų ydų.

Dievas nenori iš mūsų savintis laiko ar energijos. Jis nori, kad mylėtume ir atsiduotume jam visa esybe, visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis. Jėzus ragina sekti jį pasitelkiant visus savo gebėjimus ir visą kūrybingumą. Viena iš geriausių mūsų angažavimosi matuoklių – mūsų santykis su pinigais. Pinigai yra tikrai galinga varomoji jėga: dėl jų esame pasirengę vėlai gulti, anksti keltis, toli važiuoti, nereguliariai maitintis, netgi apleisti savo šeimą. Pasitelkiame visus gebėjimus, norėdami geresnių rezultatų, siekdami pripažinimo, populiarumo, įtakos, valdžios. Evangelijos palyginimas turi mus pažadinti iš snaudulio. Jame skamba klausimas: kiek savo širdies, proto ir jėgų skiriu Kristui? Deja, turime pripažinti, kad iš ryto sunkiai randame laiko maldai, nes skubame į darbą, o vakare esame pernelyg pavargę arba prilipę prie televizoriaus. Net dalyvavimas sekmadienio Mišiose kai kam atrodo pernelyg varginanti prievolė…

Šiandienos Evangelija yra apie žmogų, atsidūrusį situacijoje be išeities. Šiame pasakojime tai atsitiko dėl jo paties kaltės. Dažnai patiriame sunkumus nekaltai. Situacijos, žmogiškai atrodančios be išeities, dažnai atveria netikėtai naujas galimybes. Nors ir jaustumės, kad esame parblokšti neįveikiamų sunkumų, būkime tikri, kažkur netoliese mūsų aplinkoje yra žmonių, kuriems yra dar sunkiau. Susigėstame dėl savo murmėjimo išgirdę neįgaliuosius žvaliai sportuojant, vargingas šeimas – didžiadvasiškai dalijantis, net įvaikinant našlaičius.

Ketvirtajame amžiuje šventasis Jonas Auksaburnis sakė: „Su vargšais nesidalyti savo gėrybėmis reiškia iš jų vogti ir jiems atimti gyvybę. Mūsų turimi turtai – ne mūsų, o jų“ (Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2446). Šv. Grigalius Didysis primena, kad duodami vargšams būtinų dalykų mes parodome anaiptol ne savo dosnumą, bet veikiau atliekame teisingumo pareigą. Panašiai kaip Evangelijos prievaizdas esame Dievo dovanų tvarkytojai. Nebūtų išmintinga atiduoti visas savo santaupas pirmam sutiktam prašytojui prie bažnyčios durų. Jėzus gyrė suktąjį prievaizdą dėl jo apdairumo. Apdairiausias būdas remti vargšus yra reguliariai aukoti Caritas, kitoms bažnytinėms organizacijoms ar patikimoms geros valios žmonių iniciatyvoms.

Mamona vadinama apgaulinga ne todėl, kad patys pinigai yra blogio priežastis. Biblijoje sakoma, jog blogio šaknis yra meilė pinigams. Evangelija primena, kad mes, būdami labai išradingi kitose srityse, šio išradingumo netaikome svarbiausiajam dalykui – amžinajam išganymui siekti. Kai kurie žmonės, panašiai kaip pranašo Amoso laikais, tobulina savo įgūdžius apgaudinėdami kitus. Tačiau Dievas mums davė protą ne tam. „Apsukrumas“ apgaudinėjant vargšus, priešingai negu Evangelijos palyginime, sulaukia griežčiausių pasmerkimo žodžių. Pranašas Amosas tarsi skaito slaptas verteivų mintis, kuriose šventvagiškai paniekinamas net Dievo dovanotas šabo poilsis. Šiandien melskime Viešpatį, kad jis išmokytų mus išradingai ir kūrybingai darbuotis skleidžiant jo Karalystę.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2010-16.pdf