„Kuo mane laikote?“
Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų? Jėzaus mokiniams užduotas klausimas ir šiandien sulaukia įvairių atsakymų. Vieniems Jėzus yra tik iškilus dvasinis mokytojas, pranašas, kitiems – ypatingais gebėjimais pasižymėjęs gydytojas. Mes, panašiai kaip ir Jėzaus mokiniai, galėtume išvardyti daugybę visuomenėje paplitusių nuomonių, perpasakoti, kuo Jėzų laiko kiti žmonės. Tačiau Jėzus uždavė mokiniams dar vieną klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ Šis klausimas neleidžia išlikti neutraliems. Atsakyti turime iš savo širdies. Šis atsakymas nelengvas, nelengvas jis buvo ir apaštalams. Dažnai jaučiamės panašiai kaip Jėzaus mokiniai. Bendraujame su Viešpačiu maldoje, stengiamės gyventi krikščioniškai, tačiau nesugebame atsakyti į esminį ir pamatinį klausimą: kuo laikau Jėzų? Kodėl? Klausimas apie Kristaus tapatybę yra neatsiejamas nuo klausimo apie mano tapatybę. Dažnai sunku atsakyti, kas esu. Kuo arčiau esu prie Jėzaus, tuo geriau suprantu save patį. Be Kristaus nesuprantu savęs, o jo nesuprantu, jei nesistengiu atsakyti į klausimą, kas esu. Svarbu surasti savo kelią pas Kristų. Atsakymas nebūtinai turi būti ištartas greitai, tačiau jis privalo būti tikras ir pagrįstas.
Epizodas Pilypo Cezarėjoje vyko artėjant Jėzaus mirčiai. Mokiniai buvo praleidę su Mokytoju keletą metų, klausėsi jo mokymo ir matė jo daromus stebuklus. Petras išsako Tėvo apreikštą tiesą apie Mesiją, tačiau tuo toli gražu netampa neklystantis. Netrukus Petras atkalbinės Jėzų nuo kančios ir sulauks griežto Jėzaus pabarimo.
Evangelijos fragmente pirmiausia iškyla Petro figūra. Jis išpažįsta Jėzų kaip gyvojo Dievo Sūnų ir Mesiją. Tokie žodžiai negalėjo kilti iš „kūno ir kraujo“, t. y. iš trapaus ir silpno žmogaus. Tai mus guodžia, nes Petras, nepaisant jo ribotumo ir netobulumo, tapo rinktiniu Dievo įrankiu. Jėzus pavadino Petrą Uola – Bažnyčios pamatu.
Mokinių vardu prabyla Simonas Petras. Jis apibendrina visų tikėjimą žodžiais. Petro atsakymas nėra vien objektyvus teiginys ar apibrėžimas – tai išpažinimas ir pašlovinimas. Simonas Petras ne vien paskelbia, jis taip pat išreiškia savo asmeninę nuostatą.
Verta atkreipti dėmesį į iškilmingą Petro palaiminimo formulę. „Palaimintas tu Simonai, Jonos sūnau.“ Kreipinys pavartojant tėvavardį nurodo ypatingą reikšmingumą. Po to Jėzus pakeičia Simono vardą ir išaiškina jo prasmę. Šventajame Rašte vardo pakeitimas visuomet reiškia misiją, ypatingą pašaukimą Dievo išganymo planuose.
Iš kur mokiniai ir jų būrio vyresnysis Petras žino, kas yra Jėzus? Ne todėl, kad jie ypač mokyti ir protingi žmonės. Kristaus slėpinį suvokti nepakanka žmogiškųjų pažinimo galimybių. Žmogiškojo pažinimo ribas Jėzus apibūdina „kūnu ir krauju“. Tai parodo, kaip labai žmogaus pažinimas susijęs su jo jutimais. Tik Tėvas danguje gali pažinti, kas yra Jėzus, jis tai apreiškia tik tiems, kurie Jėzų išpažįsta, t. y. Jėzaus mokiniams. Simonui pasakius, kas yra Jėzus, Jėzus pasako, kas yra Simonas. Jėzus yra Kristus, o Simonas yra Petras. Šie abu vardai drauge nusako ir misiją. Kristus iki laikų pabaigos yra Mesijas ir Išganytojas, o Petras – Uola ne vien savo kartai, bet visiems laikams. Šie abu vardai tarpusavyje susiję. Jėzus atsiliepia į Simono išpažinimą savo išpažinimu.
Jėzaus planas yra statyti Bažnyčią. Jo globėjas Juozapas mokė jį statybininko amato. Tačiau dabar Jėzus statys ne iš medžio ar akmenų; jis kurs gyvąją bendruomenę, Bažnyčią. Šioje bendruomenėje Petras ir Petro tarnystė bus kertinis akmuo. Nors žemiškoji tikrovė pavaldi irimo ir mirties dėsniams, Jėzus pažada Bažnyčiai, kad ji nebus sugriauta. Bažnyčiai iš išorės gresia varžymai, persekiojimai, prievarta, iš vidaus – klaidos, aklumas, korupcija, karjerizmas. Bažnyčios viduje „penktoji kolona“ yra dar pavojingesnė negu išorės priešai. Kiekvienu istoriniu laikotarpiu Petro tarnystė turi laiduoti Bažnyčios nesugriaunamumą.
Kristus vaizdžiai nusako Petro užduotį Bažnyčioje. Jam suteikiami dangaus karalystės raktai. Petras nėra naujasis Kristus, bet Kristaus vietininkas Bažnyčioje. Petras gali surišti ir atrišti, uždaryti ir atverti. Petras turi vadovauti Bažnyčiai ne pagal savo įnorius, bet pagal Kristaus valią, nes turės duoti jam apyskaitą.
Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2008-13-14.pdf