Ecce lignum Crucis – Štai Kryžiaus Medis. Medis yra gamtai naudingas, gyvas, Dievo sukurtas augmuo, vienas gražiausių dalykų pasaulyje. Medis, tai ir nebegyva, bet žmonėms labai naudinga medžiaga. Tačiau iš jos mes padarėme kryžių, baisų kankinimo įrankį, norėdami jį naudoti prieš savo brolius, ir net prieš Dievo Sūnų, jeigu jis kada nors drįstų įsikišti į mūsų pasaulį. Vis dėlto, Jėzuje Kristuje Kryžius tapo kovos su blogiu įrankis, pergalės vėliava, universalaus išganymo ženklas, garbės sostas, gyvybės medis, džiaugsmo šaltinis visam pasauliui, „nes per medį atėjo džiaugsmas į visą pasaulį“.

Nuo pradžios rojuje augo gyvybės medis, išaukštinto Kristaus Kryžiaus pirmavaizdis. Jo šaknys skverbėsi giliai į žemę, kamienas įtemptas aukštyn, o viršūnė lietė patį dangų. Šakos augo plačiai į rytus ir į vakarus, tarsi brėždamos aukštybėse kryžiaus formą, Dievo palaiminimo ženklą. Vešli augmenija driekėsi šakomis, gėlėmis, vaistiniai lapai ir vaisai gebėjo duoti valgantiems amžinąjį gyvenimą.

Pirmoji žmonių pora džiaugėsi šakų pavėsyje. Jie žavėjosi, žiūrėdami iš tolo į jo gražius amžinojo gyvenimo vaisus. Viešpats pažadėjo jiems duoti ne tik vaisius, bet ir visą medį, ateityje, kai jie bus paruošę nuolankiai ir dėkingai jį priimti, kad visi galėtų kartu gauti visą dieviškąjį paveldą ir viską turėti bendrystėje su Tėvu, kuris norėjo jiems sakyti: „Mano vaikai, jūs būsite visada su manimi, ir visa, kas mano, yra ir jūsų“.

Tačiau žmonės, klausydami žalčio balso, nenorėjo laukti, jie nenorėjo pasiruošti, jie atsisakė toliau bendrauti su Dievu. Patys paimdami, pavogdami vaisių nuo medžio, jie tarsi pareiškė Tėvui: „duokite mums mūsų paveldėjimo dalį, kad galėtume ja laisvai pasinaudoti ir valdyti atskirai nuo tavęs“. Nuo tos akimirkos, Kristaus Kryžius buvo numatytas ir paruoštas. O tą Kryžių sudaro dvi dalys: jau įkastas vertikalus stulpas, ir horizontus skersinis, kurį pasmerktasis nešdavo į kankinimo vietą. Nuo žmonijos istorijos pradžios, kryžiaus vertikalus stulpas buvo pastatytas ant Golgotos kalno.

Tai gailestingojo Dievo apreiškimo stulpas, jo išganingos ekonomijos stulpas, tai laiptai, kuriuos jau pamatė Patriarchas Jokūbas sapne, laiptai, kurių viršus pasiekė dangų, kurių atrama apšviečia žmogaus protą. Dievo Sūnus nusileido per šį stulpą, per tas nusižeminimo kopėčias, „nelaikydamas grobiu būti lygiam su Dievu, apiplėšdamas pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones“. Jis atėjo aplankyti savo Tėvo vynuogyną, norėdamas išgelbėti pasamdytus vynininkus, norėdamas jiems sugrąžinti visą jų pradžioje prarastą paveldėjimą.

Bet vynininkai, ir kartu su jais, mūsų senasis „aš“, pasakė: „tai įpėdinis, eime užmuškime jį ir turėsime palikimą“. Išmesdami jį iš vynuogyno, jie jį pasmerkė myriop. O Kristus meldėsi už juos ir už mus sakydamas, „atleisk jiems, Tėve, nes jie nežino, ką daro“. „Juk, Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.“

Paimdamas ant savo pečių kryžiaus horizontalų skersinį jis keliavo Golgotos link. Šis skersinis, kurį mes uždėjome ant Viešpaties pečių, yra pražuvusi avelė, ir ši avelė tam tikra prasme, esame mes. Jėzus mus nešė ant savo pečių iki Golgotos. Ten jis buvo pakabintas ant Kryžiaus. Jis ištiesė savo rankas į mus, į neištikimą ir prieštaraujančią tautą. Išaukštintas ant Kryžiaus, karaliaudamas nuo medžio, jis nuolat traukia į save mus ir visą žmoniją. Ant kryžiaus jis tapo vynmedis, jis kviečia mus būti jo šakomis, kad galėtume su juo gauti iš Tėvo ir visada turėti pradžioje prarastą paveldą.

Per Kryžių Jėzus mums tapo išganymo priežastimi, nuolankumo, klusnumo, ir tobulos meilės pavyzdžiu. Ateidamas į pasaulį įsteigti Dievo karalystės, Kristus nenaudojo nei kariuomenės, nei kalavijo, nei arklių ir vežimų. Jis pasirinko tik kryžių, kaip savo vienintelį įrankį, ženklą ir ginklą, kaip savo pagrindinį mokymo sostą, kelią į mūsų širdį, kelią, kuriuo jis nori mus vesti pas savo Tėvą.

Todėl, brangūs broliai ir seserys, Kryžiaus medį apkabinkime džiaugsmingai, dėkingai giedodami su šventuoju Pauliumi: „Mums reikia didžiuotis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi; jame slypi mūsų išganymas, gyvenimas, ir prisikėlimas; juo esame išgelbėti ir išvaduoti“. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/407-%C5%A1v-kry%C5%BEiaus-i%C5%A1auk%C5%A1tinimo-%C5%A1vent%C4%97-homilija.html