Brángūs bróliai ir̃ sẽserys ìš Kaũno ir̃ Šiaulių̃ Metodìstų bendrúomenių, ìš Kel̃mės beĩ Šaukė́nų katalìkų parãpijų ir̃ ìš kitur̃. Esame labai laimingi galėdami jus tradiciškai priimti, bendrauti ir melstis kartu už krikščionių vienybę. Šiandienis mūsų susitikimas vyksta ne tą pačią metų, bet lygiai tą pačią liturginio kalendoriaus dieną kaip prieš metus. Vienuolyne praeitą ketvirtadienį, 40 dienų po Velykų dienos, mes šventėme Viešpaties žengimo į dangų iškilmę, kuri Lietuvos parapijose yra švenčiama šį sekmadienį.

Per šias devynias pasiruošimo sekminėms dienas, prisimindami Viešpaties pažadą apaštalams, sekdami pavyzdžiu, kurį jie mums perdavė savo malda aukštutiniame kambaryje kartu su Marija ir kitomis moterimis, mes laukiame ir uoliai prašome, kad Dievas atnaujintų mūsų sielas, savo Bažnyčią ir visą žemę nauju Šventosios Dvasios išliejimu. Ši savaitė nėra tradicinė krikščionių vienybės savaitė, tačiau ji ypač tinka ekumeniniam susitikimui.

Mat Šventoji Dvasia, kurios išsiliejimo intensyviai laukiame, yra meilės ryšis Tėvo ir Sūnaus, ir sykiu taip visų krikščionių. Kaip Kristaus mokiniai, krikštu mes gavome Šventąją Dvasią, tačiau iš savo protėvių tikėjime paveldėjome skausmingus ir sunkiai suprantamus suskilimus. Apgailestaudami, mes esame pasiryžę bendradarbiauti su Šventąja Dvasia siekdami atkurti vienybę.

Su dėkingumu prisimename kai kuriuos neseniai iškeliavusius pas Dievą vienybės apaštalus. Visų pirma, mūsų mylimąjį draugą ámžiną ãtilsį kùnigą Kingsley Halden. Galime paminėti ir ką tik paskelbtus šventaisiais Popiežius Joną XXIII ir Joną Paulių II.

Savo kalbą norėčiau užbaigti jezuito Karlo Ranerio, mirusio 1984, malda. Šis garsus teologas iškėlė kai kurias mintis, kurioms ne visi pritaria, net katalikai. Tačiau aš manau, kad jo malda už visų Krikščionių susivienijimą puikiai išreiškia ekumeninio judėjimo tikslą ir dvasią.

Karlo Ranerio Malda už visų Krikščionių Susivienijimą

Dieve, visos vienybės priežastie ir varikli, mes šaukiamės tavęs ir prašome: suteik krikščionių bažnyčioms, kurios viena nuo kitos atsiskyrė, tą vienybę, kuri atitinka mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valią. Mes, aišku, žinome, jog patys turime iš visų jėgų stengtis, kad ši vienybė taptų tikrove, nes krikščionių bažnyčios suskilo per mus, ne per tave. Bet, kaip tik ši užduotis yra, nepaisant nieko, tavo malonės dovana, vienintelė galinti uždegti vienybės troškimą ir norą ją pasiekti.

Ir todėl visos mūsų pastangos kaskart tegali prasidėti tik malda: suteik mums to, ko iš mūsų prašai. Kada visos krikščionių bažnyčios išpažįsta trivienį Dievą, vieną Viešpatį ir Atpirkėją Jėzų Kristų, kada visi mes esame pakrikštyti tavyje, trivieni Dieve, ir tavo dieviškosios Dvasios galia, kuri (kaip tikimės) būties gilumoje mus jau užvaldė, mes vėl atgimstame amžinajam gyvenimui, jau tada tarp visų krikščionių, egzistuoja ta dieviška vienybė, kuria tu pats ir esi; ir kada meldžiame vienybės, kuri dar turi ateiti, meldžiame bažnyčių vienybės kaip įkūnyto istorinio fakto, o jo šaltinis yra toji galutinė vienybė, jau paliudyta pasauliui, ir istorijai, kad Viena Bažnyčia tikrai ir aiškiai gali būti pasaulio atpirkimo sakramentas.

Bažnyčių vienybė yra mūsų uždavinys. Ir todėl mes prašome: tepripildo tavoji Dvasia visas bažnyčias gydančios baimės dėl to, kuo visos bažnyčios (skirtingai, bet be išimties) įskaudino tavo Sūnaus Kūną, kuris yra Bažnyčia; įskaudino valdžios geismu, pasipūtimu, aklu susižavėjimu savąja nuomone, mylinčio pakantumo stoka, mąstymo siaurumu, kurie neleis, kad tavo Vienintelė Tiesa būtų skelbiama daugybe kalbų, o ir visais kitais būdais, kuriais mes, žmonės, nusidedame ir užimame tavo Tiesos vietą.

Suteik mums, bejėgiams, išminties ir apdairumo, kad savo pasipūtėliška aistra tiesai dar labiau nesuskaldytume bažnyčių. Duok bažnyčių vadovams įžvalgos ir drąsos, kad būsima bažnyčių vienybė jiems parūptų labiau, nei kad ankščiau rūpėjo jų bažnyčių savarankiškumas…Padaryk, kad tie, kuriems priklauso atsakingos pareigos Bažnyčioje, suvoktų, kad vienybė nereiškia vienodumo, kur tik viena Bažnyčia taptų visoms kitoms galutiniu įstatymu, bet veikiau sutaikintą bažnyčių tikrovę.

Visi atsiskyrusių bažnyčių nariai privalo būti geranoriški savo broliams krikščionims kitose bažnyčiose ir taip įvykdyti Jėzaus reikalavimą, kad jo mokiniai būtų vieningi, ir vis dėlto mes, visų bažnyčių nusidėjėliai, turime pripažinti, jog šie norai dar tikrai nėra tokie švytintys, drąsūs ir kūrybiški, kokie turėtų būti. Šventasis Gailestingasis Dieve, padaryk, kad mes visomis išgalėmis siektume vienybės, kurios reikalauji iš mūsų.

Ir jeigu mūsų širdis mus kaltina, jog turime pernelyg mažai galingos Vienybės Dvasios, nepaisant nieko, galime tikėtis, kad ši nuodėminga mūsų silpnybė ir toliau liks tavo gailestingumo prieglobstyje ir toji krikščionių vienybėje, kurią Tu mums jau esi dovanojęs. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/269-krik%C5%A1%C4%8Dioni%C5%B3-vienyb%C4%97.html