1925 m. popiežius Pijus XI, įvesdamas Kristaus Karaliaus iškilmę, siekė atsparos liberalizmo ir bedievybės ideologijai. Popiežius stengėsi labiau išryškinti prisikėlusio Kristaus pergalę prieš nuodėmę ir mirtį visose gyvenimo srityse. Suvokti Kristaus karalystės pergalę lygiai taip pat svarbu mūsų laikais, kai daugelis mąsto ir gyvena taip, tarsi Dievo nebūtų. Vis dėlto kiekvienas žmogus asmeniniame gyvenime trokšta laimės, ramybės ir meilės. Kristaus Karaliaus iškilmė liudija giliausius žmogaus lūkesčius. Mišių skaitiniuose Viešpats Kristus pasirodo kaip Ganytojas, Karalius ir Teisėjas. Pranašo Ezekielio skaitinyje ganytojas rūpinasi savo avimis ir ieško nuklydusiųjų. Savo viešosios veiklos metu Jėzus ieškojo suvargusių ir apleistų, klystančių, nutolusių nuo Dievo žmonių (Mt 9, 36). Paskutinis Ezekielio skaitinio sakinys parengia Paskutinio teismo scenai Mato evangelijoje. Joje Karalius nagrinėja kiekvieno asmens bylą ir atskleidžia Dievo gailestingumą. Apaštalas Paulius kalba apie kūrinijos suvienijimą, apie Kristų: „Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus“ (1 Kor 15, 25). Laikų pabaigoje Kristus įtvirtins savo karalystę įsteigdamas naują žemę ir naują dangų (Apr 21, 1). Šiandienos iškilme iš anksto pasitinkame Kristų, ateisiantį su galia ir šlove.

Šiandienos piliečiui karaliaus ir teisėjo titulai nebūtinai kelia džiaugsmingas asociacijas. Monarchų gyvenimo pikantiškomis smulkmenomis minta žiniasklaida, o teismų praktikoje netrūksta akį rėžiančio neteisingumo. Tačiau žmogiškosios tikrovės dvilypumas būdingas ne vien mūsų laikams. Evangelijos palyginimuose Jėzaus minimi karaliai Palestinos gyventojams taip pat galėjo asocijuotis su okupacine valdžia, Romos imperijos valdovais. Jėzaus klausytojai irgi pažinojo marionetinius valdovus ir suvokė, kad ne visi žemiškųjų teismų sprendimai yra teisingi. Taigi dar labiau išryškėja, kad Kristus nėra žemiškasis karalius ar žemiškasis teisėjas. Jis nenori toks būti. Į jo viešpatavimą žvelgiame viltingai. Suvokiame, koks džiaugsmas būti mylinčiojo pavaldiniu. Jo teismas taps mums konkrečiu jo meilės patyrimu. Pas Karalių ir Teisėją laikysime meilės egzaminą. Iš tikrųjų būsime nustebinti to, ką išgirsime iš Kristaus. Panašiai buvo nustebę šiandienos Evangelijoje suskirstyti teisieji ir neteisieji. Tiek vieni, tiek kiti nežinojo, kada savo gyvenime buvo sutikę Kristų.

Paskutinį bažnytinių metų sekmadienį dvasios akimis žvelgiame į paskutinę pasaulio istorijos dieną. Visatos valdovo atėjimas nusakomas tik per palyginimus ir pranašystes. Smalsuoliai nesulauks išsamaus šio įvykio reportažo. Evangelistas Matas leidžia mums suvokti, kad Kristaus karalystė jau glūdi šio pasaulio laike. Evangelistas taip pat atskleidžia eschatologinę Dievo karalystės atbaigą. Kristaus viešpatystė neatitinka mūsų įsivaizdavimų apie žemišką karalystę. Čia daugiau skirtumų negu panašumų. Dievo karalystėje nėra valdinių, tik dalyviai. Šioje karalystėje vertinami ne ekonominiai, mokslo ar meno laimėjimai, bet tik meilės darbai. Čia tampa reikšmingi net menkučiai, nepastebimi darbeliai: su meile ištartas žodis, tyli paslauga, padrąsinanti šypsena, draugiškas gestas.

Karalius ir Teisėjas stovi tiesioginėje savo žmonių akivaizdoje be jokių biurokratinių tarpinių instancijų. Evangelija mums atskleidžia svarbius būsimojo teismo principus. Taigi gauname į rankas gerą kelrodį, leidžiantį pasirūpinti, kad teismas mums būtų palankus. Dievo teismas kitoks, negu įprasta šioje žemėje. Šio teismo teisingumas grindžiamas ne įstatymų paragrafais, bet siekia pačias žmogaus širdies gelmes. Čia siekinys yra ne atleidimas nuo bausmės, bet Dievo palaiminimo pažadas, kuris amžinosios Dievo meilės jau parengtas iš pat pradžių.

Šis teismas atskiria avis nuo ožių. Gyvenime žmonės ir situacijos dažnai būna painiai sumišę. Ir žmogaus širdyje daug vidinės sumaišties, dažnai sunku atskirti elgesio motyvus. Pavyzdžiui, gali būti, kad žmogus yra nemalonios išvaizdos, nepasižymi ypatingu protu, yra neturtingas, tačiau vis dėlto geros širdies. O kitas – gražios išvaizdos, pasitikintis savimi, tačiau piktas. Širdies motyvai neįžvelgiami išoriniu žvilgsniu. Tačiau Dievo teisme kiekvienas iš karto pamatys, nereikės ilgų psichologinių tyrimų. Teisiami ne skandalų herojai, įžymybės ir žvaigždės, bet tiesiog žmonės. Teisėjas žvelgia ir teisia asmeniškai, nesivadovauja formaliais, tariamai objektyviais įstatymais.

Tarp eilučių nuskamba baisi Jėzaus pranašystė: iki pat Paskutinio teismo dienos žmonijai taip ir nepavyks pašalinti vargo. Išliks ne tik ypatingi, bet ir patys paprasčiausi poreikiai: bus alkstančių, trokštančių, benamių, ligonių, kalinių. Šiais žodžiais demaskuojamos visos socialinės utopijos.

Vis dėlto geroji naujiena yra ta, kad Dievo meilės karalystė prasideda šioje žemėje. Turime daugybę progų jau dabar sutikti Jėzų kasdieniškose gyvenimo situacijose, jį aplankyti, paguosti, pavalgydinti ar aprengti.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2008-20.pdf