Nuo mūsų Viešpaties Jėzaus gimimo prasidėjo nauja era, nuo jo gimimo mes skaičiuojame mūsų istorijos metus. Jau vien apie tai susimąsčius, nejučia ateina aiškumas, kad Jėzus nebuvo vien tik žmogaus sūnus, kuris gimsta ir miršta, bet taip pat ir Dievo Sūnus, kuris savo įsikūnijimu, mirtimi ir prisikėlimu perkeičia žmoniją, pakylėja žmogų iki Dievo (plg. 2 Pt 1, 4). Kad galėtume geriau suvokti Viešpaties gimimo reikšmę, glaustai apžvelkime šios iškilmės istorinę kilmę. Tai, kad Jėzus gimė gruodžio 25 d., pirmasis aiškiai tvirtino Ipolitas Romietis savo „Danielio knygos“ komentaruose, parašytuose apie 204-uosius. Taip pat svarbus liudijimas apie Kalėdų šventimą gruodžio 25-ąją yra iš IV amžiaus pirmosios pusės. Jį rastume iki mūsų dienų išlikusiame IV amžiaus Romos Bažnyčios liturginiame kalendoriuje Depositio martyrum, iš kurio galima atsekti, jog bent jau 336 metais Kristaus gimimo diena buvo minima gruodžio 25-ąją. Kadangi Roma buvo stiprus liturginis centras, galime padaryti prielaidą, jog ir su ja susijusios krikščionių bendruomenės visame regione laikėsi to paties liturginio kalendoriaus.

Kaip žinome, gruodžio 25-oji žydų kalendoriuje yra Chanukos, šviesos šventė. Ji primena, kad šią dieną 165 m. pr. Kr. Judas Makabėjus iš Jeruzalės šventyklos pašalino Dzeuso altorių. Tad ši diena tapo šventyklos išvalymo diena, kai buvo atkurta sutrypta Dievo garbė ir Dievas vėl imtas šlovinti kaip pridera. Nuo šios dienos Izraelis datuoja savo atgimimą. Apie 100 m. prieš Kristų tikėtasi Mesiją gimsiant būtent šią dieną – juk iš Mesijo laukta, kad jis žmones pamokys, kaip deramai garbinti Dievą. Jau Jėzaus laikais ši šventė švęsta kaip šviesos šventė pagal pranašo žodį: „Tauta, gyvenanti tamsoje, išvydo didžią šviesą“ (Iz 9, 1). Tačiau ar išties Išganytojo gimimas sutampa su Chanukos švente, nes iš Evangelijose pateiktų duomenų negalime atsekti Kristaus gimimo dienos? Ar nėra taip, kaip daugelis šiandien mano, jog ši krikščioniška šventė buvo nustatyta gruodžio 25 dieną būtent tam, kad išstumtų pagonių Saulės kultą, švęstą dar iki Kristaus gimimo?

Reikėtų pradėti nuo to, kad žiemos saulėgrąža yra ne gruodžio 25-ąją, bet 21-ąją. Būtent gruodžio 21-ąją politeistinėse (politeizmas – religija, kurioje tikima daug dievų) kultūrose buvo iškilmingai minimas deus sol invictus (lot. „saulė – nenugalimas dievas“) kultas. Kita vertus, yra svarbu pabrėžti, jog pirmykštė Bažnyčia, ypač Rytuose, nustatė Jėzaus gimimo datą gruodžio 25 dieną gerokai anksčiau negu krikščionybė tapo oficiali Romos imperijos religija, kada jau buvo galima išstumti ar užgožti pagoniškas šventes, susijusias su Saulės kultais ir dievybėmis. Duomenys, kurie buvo gauti prieš kelerius metus studijuojant pirmykštę judėjų-krikščionių rašytinę tradiciją ir archeologinių kasinėjimų rezultatus, taip pat patvirtina Kristaus gimimo datos istoriškumą.

1947 metais vienas palestinietis piemuo atsitiktinai atrado molinį indą, pusiau užkastą vienoje Kumrano dykumos oloje, apie 20 km nuo Jeruzalės. Šioje nuošalioje vietovėje, prie Negyvosios jūros, buvo įsikūrusi vienuoliška žydų esenų bendruomenė, kuri, be asketinio gyvenimo, dar perrašinėjo ir senųjų žydų raštus. Vienuoliai per kelis dešimtmečius perrašė gana daug tekstų, po to juos paslėpė dideliuose moliniuose induose, kad apsaugotų nuo romėnų okupacijos 70 m. po Kr. Iškart po netikėto atradimo viso pasaulio archeologai pradėjo didžiulę kasinėjimų kampaniją šioje dykumos zonoje, jie aptiko 11 požeminių olų, kurios saugojo beveik dvidešimt amžių daugybę indų, vazų ir tūkstančius biblinių rankraščių, suvyniotų ir gerai išsilaikiusių. Tarp šių svarbių radinių mus ypač domina vienas tekstas iš II a. prieš Kr. – „Jubiliejų knyga“.

Būtent šis judėjų šaltinis mums leido sužinoti beveik po dviejų tūkstančių metų datas, pagal kurias Izraelio kunigų skyriai eidavo cikliškai nuo šeštadienio iki šeštadienio tarnybą Jeruzalės šventykloje, taigi visada tuo pačiu metų laiku. Be to, „Jubiliejų knyga“ praneša, kad Abijo skyrius, aštuntasis iš dvidešimt keturių, kuriam priklausė kunigas Zacharijas, Jono Krikštytojo tėvas (plg. Lk 1, 5), įžengdavo į šventyklą tą savaitę, kuri išpuldavo tarp rugsėjo 23 ir 30 dienos. Iš pirmo žvilgsnio ši nereikšminga žinia tapo tikru šoku senovės krikščionybę tyrinėjantiems mokslininkams. Iš tiesų Zacharijas įėjo į šventyklą rugsėjo 23-iąją, kai, pasak Evangelijos pagal Luką, jis gavo žinią iš angelo Gabrieliaus, kuris jam pranešė, jog, nepaisant jo seno amžiaus ir jo žmonos Elzbietos nevaisingumo, jis turės sūnų, vardu Jonas (plg. Lk 1, 5–25). Vadinasi, Viešpaties pirmtakas Jonas Krikštytojas galėjo gimti birželio 24 dieną, praėjus devyniems mėnesiams po angelo apreiškimo Zacharijui. Jau nuo I a. po Kr. Bažnyčia savo liturginiame kalendoriuje prisimena tiek angelo žinią Zacharijui, tiek ir Jono gimimą būtent tomis dienomis. Tai pasakius, tampa visai realu, kad Viešpaties apreiškimas Marijai, kai ji pradėjo įsčiose Jėzų, galėjo įvykti kovo 25 dieną, kada Bažnyčia ir švenčia šį slėpinį savo liturgijoje. Nes evangelistas pažymi, jog tada Elzbieta, Marijos giminaitė, buvo šeštą mėnesį nėščia (plg. Lk 1, 26). Jei Jėzus buvo pradėtas kovo 25 dieną, kai iki Jono gimimo buvo likę trys mėnesiai, tai jo gimimas visai suprantamai gali būti minimas gruodžio 25-ąją, net jei jis ir gimė vieną dieną anksčiau ar vėliau.

Žinoma, šv. Kalėdų datos istorinis tikslumas yra svarbus, bet dar svarbiau pats faktas, kad šis Gimimas įvyko, kad Jėzuje Kristuje Dievas mums tapo artimas, jis pasilenkė prie mūsų, atėjo arčiau mūsų, kad mums nereikėtų klaidžioti ir nežinia kur jo ieškoti. Dabar netrukus išpažinsime mūsų tikėjimą. Tikėjimo išpažinimas yra visų pagrindinių mūsų tikėjimo tiesų santrauka. Tarp šių tiesų yra ir mūsų tikėjimas, kad Jėzus Kristus „prasidėjo iš Šventosios Dvasios ir gimė iš Mergelės Marijos“ (Apaštalų simbolis). Pagal seną Bažnyčios tradiciją tardami šiuos žodžius kiekvieną kartą nusilenkiame, tačiau Kalėdų naktį ir dieną Bažnyčia mus kviečia šiam slėpiniui parodyti pagarbą atsiklaupiant vienu keliu, jei recituojame, ir abiem keliais, jei giedame, ir taip pagerbti mūsų Viešpaties Jėzaus gimimą.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2013-11.pdf