Skaitydami Marijos litaniją pastebime, kad Marija vadinama Dangaus Vartais, Nusidėjėlių Gynėja, Nuliūdusiųjų Paguoda, Krikščionių Pagalba… Ar tie pavadinimai tik tušti žodžiai? Oi ne!

Nors Dievas viską gali padaryti pats, tačiau savo pagalbą jis teikia per žmones. Kai norėjo Izraelio tautą išvesti iš Egipto, Viešpats išsirinko Mozę ir per jį paskelbė dešimtį Dievo įsakymų. Paskui jo išsirinkti pranašai skelbė pasauliui Dievo valią. Galiausiai jis pasirinko nekaltą mergelę Mariją, kad įvykdytų visų didžiausią stebuklą, kokio pasaulis dar nebuvo matęs. Viešpats apreiškia savo valią Marijai, kad ji taps Išganytojo Motina. Angelas Gabrielius ištaria: „Sveika, malonės pilnoji, Viešpats su tavimi.“ Taip yra. Marija malonės pilnoji savo darbuose, savo mintyse, savo gyvenime. Pilna malonės – tai reiškia, kad ji didesnė už pranašus, šventesnė už patriarchus, tobulesnė už teisiuosius. Viešpats yra su Marija ne taip, kaip su kitais žmonėmis: per Mozę reiškėsi Dievo galybė, per pranašus Dievo išmintis, per karalių Dovydą – Viešpaties gerumas ir t. t.

Tačiau per Mariją Dievas yra kur kas arčiau žmonijos, nes ji yra Dievo Sūnaus Motina. „Štai nuo dabar mane palaiminta vadins visos kartos“ – garbina Dievą Marija. Dangaus Tėvas išsirinko Mariją savo Sūnaus Motina. Tuo Marija įgijo į savo Sūnų visas teises, kokias turi ir gali turėti kiekviena motina. Marija yra mūsų ištikimiausia užtarėja pas savo Sūnų, nes ji geriausiai pažįsta Jėzų ir greičiausiai gali atspėti jo širdies visus troškimus ir paslaptis. Marija, žinodama, ką Jėzus iš meilės mums yra padaręs, irgi nori taip mus mylėti ir mums padėti. Jos užtarimas galingas, jos maldos klausosi Dievas. Reikia melsti šventųjų užtarimo, tačiau būtina šauktis Mergelės Marijos apgynimo. Ji yra ramybės ir sutaikinimo ženklas. Šv. Alfonsas Liguoris sako: „Veltui tikėsies išgelbėti ir pašventinti savo sielą be Marijos!“

Būdami Kristaus broliai, esame ir jo Motinos vaikai. Kristus, mirdamas ant kryžiaus, Mariją per apaštalą Joną skiria visų mūsų Motina. Jis savo mirtimi nupelnė visas išganymo malones ir atidavė jas į stovinčios po kryžiumi Motinos rankas. Todėl ją drąsiai galime vadinti mūsų rūpestingąja Motina. Marija yra mūsų Motina ne tik Jėzaus paliepimu, bet ir dėl savo širdies gerumo ir jautrumo. Be to, ji daugiausia dalyvavo mūsų atpirkime. Marija mūsų tarpininkė ir gelbėtoja. Ji Jėzui davė savo kraują, kurį jis už mus išliejo ant kryžiaus. Dėl mūsų, nuodėmingųjų, sutiko būti Dievo Sūnaus Motina, kad galėtų būti žmonių, norinčių būti išganytais, motina. Ji ir už mus kentėjo po kryžiumi, meldėsi girdėdama Sūnaus žodžius: „Atleisk jiems, nes jie nežino ką daro.“ Ką Jėzus myli, tą myli ir Marija, už ką Jėzus kentėjo, už tą ir Ji drauge kenčia. Nors tikra motina mus pamirštų, Marija mūsų nepamirš ir neapleis. Kaip tad galėtume nemylėti tokios motinos ir jos negarbinti! Šaukimės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, Nusidėjėlių Gynėjos, Krikščionių Pagalbos, ligoje ir nelaimėje. Šie ir panašūs Marijos garbinimo žodžiai nuolatos žmonių lūpose. Šv. Chosemarija Eskriva yra pasakęs: „Kai kartais tau pritrūksta jėgų, kodėl nepasakai to savo Motinai: Nuliūdusiųjų Paguodai, Krikščionių Pagalbai, Mūsų Vilčiai?“

Šiandien norėčiau kiekvienam iš jūsų tarti šiuos pranašo Natano žodžius: „Dabar eik, imk iš manęs gerą patarimą ir gelbėk savo sielą.“ Tad imkite gerą patarimą: mylėkite Mariją kaip savo geriausią motiną.

Turime Švč. Mariją garbinti visados ir iki mirties. Šv. Jonas Berchmanas, prieš mirtį brolių vienuolių paklaustas, ką reikia daryti, kad Mergelė Marija užtartų ir globotų, atsakė: „Nors ir nedaug, bet visados melskitės Mergelei Marijai.“ Ji džiaugsis ir viena jūsų pamaldžiai kasdien sukalbėta „Sveika, Marija“ malda. Įpraskite dažniau kalbėti kad ir kurią nors dalį rožinio. Garbinkime Mariją litanija, giesmėmis ir maldomis. Garbinkime Mariją pagerbdami jos paveikslus, darydami gerus darbus: lankydami ligonius, šelpdami vargšus, melsdamiesi už atšalusius nuo tikėjimo, už skaistykloje kenčiančias sielas. Imkite visi labiau ir uoliau garbinti Mariją ir tikrai išganysime savo sielas. Gailestingumo Motina niekuomet mūsų neapleis, saugos mus nuo nuodėmių ir nelaimių šiame gyvenime, o po mirties nuves į dangų.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2014-10.pdf