Vieni žmonės šėtoną mato vos ne kiekviename žingsnyje, kiti jį ignoruoja, neigia šėtono egzistenciją, visą blogį laikydami tik žmogaus rankų darbu. Tačiau šėtonas yra labai gudrus, jis pasinaudoja mūsų fizinėmis ir dvasinėmis silpnybėmis.

Kai žmogus renkasi gėrį, Dievo valios vykdymą, jo keliai veda į heroizmą, o kai atsigręžia tik į savo ego, žemėje pradeda siausti pragaras ir niekšybės. Gyvenimas susideda iš daugybės išbandymų, kurių dėka sužinome tikrąją tiesą apie save. Jonas Paulius II pirmosios kelionės į Lenkiją 1979-aisiais metu susitikęs su jaunimu sakė: „Sutvirtinimo sakramentą gauname tik kartą, o toliau visas likęs gyvenimas yra išbandymų kelias.“

Jėzus buvo gundomas trimis dalykais – valdžia, turtais ir garbe. Šėtonas šias tris pagundas labai išradingai pritaiko mūsų konkrečioms gyvenimo situacijoms. Gudrusis gundytojas nori Kristui įsiūlyti lengvo mesianizmo miražą: galios, prestižo ir turto pagundomis. Turėti, galėti ir pasižymėti – štai trys pagrindinės pagundos, apnikusios žmoniją jau tūkstančius metų. Tai nepasotinamas troškulys – pinigų, valdžios ir garbės geismas. Lengvą gyvenimą, lengvą pasipelnymą šėtonas siūlo kaip išsivadavimą iš visų apribojimų. Meskis amoralumo bedugnėn, užuot atkakliai kopęs į dvasingumo viršūnes. Meskis apačion ir turėsi būrį pataikautojų. Tai nieko nekainuos, tačiau už tai tu gausi paramą ir aplodismentus.

Paversk viską duona: pažiūras, idealus, įsitikinimus parduok už sotų pilvą. Savo garbę, moralines normas palenk šėtono karalystės plitimui. Sotų ir išpuikusį žmogų traukia kitos pagundos. Žmogus, pakerėtas savo didybės miražo, ryja viską lyg alkana žuvis. Šiandien nepriteklius kenčiantis žmogus yra labai geras taikinys. Kai ištiesia išmaldai ranką, kuomet jam stinga pinigų, trūksta įvertinimo, tuomet gudrusis šėtonas ima sistemingai veikti.

Paversk akmenis duona, tegu viskas bus skirta pilvo ekonomikai. Konvertuok savo tikėjimą, svajones, idealus į pinigus. Jokių gėlių, tik pinigai, jokios poezijos, tik turtai, jokios muzikos, tik pinigų žvangesys. Produkcijos ideologija tampa nauja žmonijos religija.

Technika ir mechanizacija turi vieną tikslą – sumažinti žmogaus pastangas, kad už žmogų dirbtų mašinos. Tai yra nuostabu, tam Dievas mums ir davė darbščias rankas ir protą. Tačiau kai kurie žmonės technikos pažangą labai pavojingai bando perkelti į moralės sferą. Juk kartais atrodo, jog pavogti yra lengviau negu užsidirbti, pameluoti lengviau, negu sakyti tiesą, nekęsti lengviau, nei aukotis.

Pirmoji pagunda, kurią nugalėjo Kristus, mums atskleidė dvasios pranašumą materijos atžvilgiu. Mes gundomi patikėti, jog materija yra svarbiausia. Kad svarbiau duona ir pinigai. Paversti akmenis duona, kad visi būtų sotūs, turtingi, apsupti draugų ir gyvenimo linksmybių. Žmogaus kūryba yra svarbi ir vertinga, tačiau net ir geriausi materialiniai žmonijos laimėjimai negali ir neturi užgožti dieviškų vertybių. Žemiškos vertybės neturi tapti žmogaus gyvenimo tikslu.

Žinomo Prancūzijos politiko ir valstybės veikėjo generolo Šarlio de Golio (+1970) sekretorė Elžbieta de Mirabel buvo žinoma tarp įtakingos pasaulio finansinės, diplomatinės ir meno visuomenės. Vieną dieną ji viso to atsisakė ir įstojo į karmeličių vienuolyną. Į žiniasklaidos klausimus ji atsakė: „Pagaliau galėsiu gyventi kaip žmogus.“

Šv. Augustinas sako, kad joks žmogus, kol nėra gundytas, negali sakyti visiškai save pažįstąs, lygiai kaip be mūšio nesužinosi apie savo armijos pajėgumą.

Stovėti ant šventyklos stogo ir nutrūktgalviškai šokti žemyn – tai Dievo galią panaudoti kaip spektaklį, verčiantį netikinčius įtikėti Dievą. Tai labai pavojingas gundymas ir šiais laikais. Turtai, garbė, jėga – tai šiandienis stabas, besikėsinantis užimti Dievo vietą, pakeisti tikrą Dievą netikru, turtą, garbę ir jėgą panaudoti šėtono karalystės kūrimui. To pasekmės labai liūdnos. Nepasotinamas turto, valdžios ir garbės troškulys yra pražudęs tūkstančius žmonių.

Tačiau šiandien daugelį apima pavojingiausia visų laikų pagunda – Dievą laikyti priešu, žmogaus laisvės suvaržytoju. Tai pavojingiausia XXI a. pagunda – moralines normas laikyti kliūtimi žmogaus laimės pilnatvei. Būtent ši pagunda skatina žmones kurti rojų žemėje. Šėtonas tam panaudojo ne vieną dešimtį valdovų ir diktatorių žmonijos istorijoje. Šiandien nemažai tikinčiųjų ima klaidingai manyti, jog Bažnyčios mokymas apie santuokinę ištikimybę, jaunimo skaistumą, šeimų neišardomumą yra atgyvena, trukdanti žmogui būti laisvam.

Gundymas išbando žmogaus ištikimumą Dievui. Laimėta pergalė prieš pagundą mums suteikia progą parodyti savo ištikimą meilę Dievui. Didingas žmogaus gyvenimo momentas, kada žmogus būna kurčias šėtono balsui, o Dievo balso įdėmiai klausosi.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2017-02.pdf