Mūsų žodžiuose ir posakiuose dažnai glūdi gilesnė prasmė, negu atrodo iš pažiūros. Kai tikintieji sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose, jie atlieka savo kaip katalikų pareigą. Pats žodis Mišios turi gilesnę prasmę, negu paprastai numanoma, kalbant apie sekmadienio pareigos atlikimą . Jis kilęs iš lotyniškojo “missa”,  turinčio “pasiuntinybės” reikšmę. Baigiamųjų Mišių žodžių “ite missa est” prasmė yra “eikite, jūs esate siunčiami”. Šios dienos skaitiniai leidžia susimąstyti apie Mišias kaip pasiuntinybę.

Krikščionis – pasiųstasis

Evangelistas Morkus pirmuosiuose penkiuose Evangelijos skyriuose pasakoja, kaip Jėzus išsirinko ir pašaukė dvylika apaštalų. Skaitome, kaip po atitinkamo parengimo Jėzus siunčia mokinius su didžia evangelizacijos užduotimi.

Įsivaizduokime kraujo apytaką žmogaus organizme. Širdies raumuo susitraukdamas ir išsiplėsdamas varinėja kraują po organizmą. Kraujas suteka į širdį ir iš jos “išsiunčiamas” po visą kūną. Širdies dėka organizmas pulsuoja gyvybe. Tokį ritmą galime pastebėti kiekvieno krikščionio gyvenime, tiek kunigo, tiek pasauliečio – juk visiems galioja evangelizacijos misija. Gyvename Viešpaties artumoje, kad paskui galėtume eiti į pasaulį ir nešti ten Jėzaus vardą. Krikščionys kas savaitę buriasi apie Viešpatį, kuris juos moko, stiprina savo žodžiu, maitina Kūnu ir Krauju, kad šie vėliau galėtų eiti į kasdienį gyvenimą, gyvendami pagal gautą mokslą, skelbdami Gerąją Naujieną apie išganymą. Šį krikščionių gyvenimo ritmą nustatė pats Jėzus. Ar aš gyvenu šitaip?

Apaštalavimas Bažnyčioje

Siuntimas į pasaulį nevyksta bet kaip. Pažvelkime, ką apie tai kalba Jėzus, ką jis pabrėžia.

Pirmutinė apaštalaujančio krikščionio pareiga yra kurti brolišką bendruomenę: ėmė siuntinėti juos po du. Ši maža broliška grupelė skelbia meilę dar prieš atverdama lūpas. Pažvelkite, kaip jie myli vienas kitą, – sakys žmonės, žvelgdami į jų brolišką gyvenimą.

Antrasis reikalavimas yra laikytis neturto: … nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže … nesusivilkti dviejų palaidinių. Šis reikalavimas gali atrodyti pernelyg griežtas. Tačiau reikia susimąstyti, kodėl Jėzus, užuot davęs kokių kitų pamokymų ar nurodymų dėl doktrinos, liepė likti beturčiais, neapsikrauti ambicijomis ir reikalais. Apaštalas Paulius sako: „Šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo” (2 Kor 4, 7). Apaštalaujant svarbiausia nugalėti pinigo pagundą. Taip, šis Jėzaus raginimas skamba kietai. Bet kaip kitaip pasiųstasis pasieks pačius vargingiausius, kaip prabils į jų širdis, pats nebūdamas vargšas? Gyvenime sutinkame daug krikščionių, kurie savanoriškai priėmė Kristaus paraginimą ir pasirinkę neturtą įsitraukė į misijas bei evangelizaciją.

Apaštalavimas ir sunkumai

Ne visuomet apaštalaudami esame svetingai priimami, randame derlingą dirvą. Prisiminkime, kaip Jėzus reagavo į tuos, kurie atsisakė priimti Gerąją Naujieną. Ne vien šiais laikais krikščionys skelbdami Evangeliją, susiduria su sunkumais. Pasiųstasis skelbti Evangelijos tiesą turi būti pasirengęs sutikti netikinčiųjų priešpriešą, žmonių abejingumą, atmetimą. Evangelizacija yra labai sunki užduotis. Jėzus iš anksto mus apie tai įspėjo. Ir atvirkščiai, pernelyg sėkmingas Evangelijos skelbimas gali reikšti, kad apsiribojama tik puošnia žmogiška išmintimi, bet vargu ar tai evangelinė tiesa?

Trejopas apaštalavimas

Pirmiausia evangelizavimas reiškia skelbimą, kvietimą atsiversti, pakeisti gyvenimą. Evangelija yra labai reikli. Ji yra druska, tačiau, deja, neretai paverčiama cukrumi.

Evangelizacija yra apaštalo kova su piktąja dvasia. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. Ar atsimename apie šį dramatišką apaštalavimo aspektą? Jėzus  siunčia mus susitikti su baisiu priešu.
Galiausiai evangelizacija yra ligonių gydymas. Jėzus reikalauja, kad būtume labai dėmesingi kenčiantiesiems, kad juos guostume ir gydytume. Taigi Mišių esmė yra krikščionio, kunigo ar pasauliečio siuntimas skelbti Gerąją Naujieną apie išganymą. Prašykime Jėzų, ateinantį pas mus per šias šv. Mišias, kad sutvirtintų mūsų pašaukimą ir uždegtų uolumu vykdyti savo gyvenimo misiją.

Parengta pagal kun. W. Pelc

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/old/bz9712/712hom1.html