Jėzus pasirodo apaštalams kaip Dievas Kūrėjas. Lengva suprasti jų nuostabą. Juk tik pasaulį sukūręs Jahvė gali įsakinėti žemės gaivalams. Tik jis gali nutildyti audrą. Tik apie jį Raštas galėjo rašyti: „Šėlstančią audrą jis nuramino, ir jūros bangos buvo nutildytos“ (Ps 107, 29). Jėzus paliepia vėjui ir ežerui taip, kaip kūrėjas įsako kūriniui. Jėzus nemaldauja Dievo Tėvo ir neprašo jo užtarimo. Jis pats įsako. Jo žodis turi kuriamąją galią. Jis sako „Nutilk!“ ir tuoj pat stoja visiška tyla. Kaip išraiškingiau būtų įmanoma parodyti savo dievystę? Todėl mokiniai išsigando ir pajutę įvykio ypatingumą klausinėjo; „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“

Tačiau Jėzus priekaištauja mokiniams dėl tikėjimo stygiaus. Tai gali atrodyti keista: juk jie prašo Jėzaus pagalbos ir deda į jį viltis. Tik tuomet, kai žmogiškųjų jėgų nepakanka, jie pažadina Jėzų ir maldauja jo gelbėti. Ką dar jie galėjo tokioje padėtyje padaryti? Nejaugi jų šauksmas nėra pilnas pasitikėjimo? O gal nežadindami Jėzaus jie būtų labiau išreiškę savo tikėjimą Jėzaus dieviškumu? Juk Dievas niekuomet nemiega. Pilnutinis tikėjimas Jėzaus dievyste reikštų jo nežadinti. Ar mums kartais neatrodo, kad Dievas užmigo ir nemato mūsų rūpesčių? Kai į galvą ateina minčių, kad Dievas mus pamiršo, mūsų negirdi, nuolankiai prašykime jo tikėjimo malonės. Jis tikrai nemiega.

Krikščionys yra tikėjimo žmonės. Tikime, kad visiškai priklausome Dievui, esame jo saugomi, nors gyvename pasaulyje, kupiname baimės ir pavojų. Deja, epizode per audrą ežere mokiniams pritrūko šio pasitikėjimo. Nuskamba Jėzaus priekaištas: „Kodėl jūs tokie bailūs?“ Nereikia netgi išgyventi audros, kad suvoktume, jog baimė yra viena nemaloniausių gyvenimo patirčių. Bijome daugybės dalykų. Bijome ateities, nes nežinome, ką ji atneš. Nuogąstaujame, kad visas gyvenimo įdirbis nueis niekais. Bijome kitų žmonių, bijome savo pačių silpnybių, kad jos mūsų neįveiktų. Dažnai šią baimę perkeliame ir į tikėjimo sritį. Kaip krikščionys, bijome prarasti savo pašaukimą. Bijome neištverti ir pralaimėti kovą su nuodėme. Bijome išduoti Dievą ir nuo jo nusigręžti. Šiandienos Evangelijoje Jėzus mus moko, kaip kovoti ir pasiekti pergalę kovoje su baimėmis. Jėzaus diagnozė – „Jums trūksta tikėjimo.“ Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu yra vieninteliai veiksmingi vaistai nuo žmogiškos baimės. Nėra kito būdo, tik pasitikinčiai atsiduoti Dievui.

Iš tikrųjų būna tokių akimirkų, kai aplink siaučia audra, o mes nuvargę manome, kad esame palikti likimo valiai. Esame linkę pasiduoti, nes nebeturime jėgų. Tuomet reikia vieno – įsisąmoninti, kad Jėzus, net jeigu ir miega, drauge su mumis sėdi valtyje. Viena vertus, audra parodo mokinių baimę ir jų tikėjimo stygių, tačiau, kita vertus, ji atskleidžia Jėzaus galybę – ir tai svarbiausia. Taip yra visuomet. Gal nedaugelis išgyveno audrą laive, bet daugelis patyrė užgriuvusių emocinių audrų sumaištį, kai atrodo, kad iš po kojų slysta gyvenimo pamatai, pleišėja žmogiškieji santykiai. Kai esame silpni ir išgąsdinti, pasirodo Dievo galybė. Baimė taip pat gali būti mokytoja ir nukreipti mus į Dievą. Kai žmogiškos pastangos neduoda jokių rezultatų, belieka viena – šauktis Dievo.

Jobo knyga pasakoja apie nekaltojo kančią. Šiandienos skaitinyje girdime tos knygos išvadą. Ankstesniuose knygos skyriuose perteiktos žmonių pastangos išspręsti kančios problemą. Galiausiai Jobui prabyla pats Dievas, kuris žino atsakymą į skausmingai išgyventus ir svarstytus klausimus. Svarbu, kad Dievas prabyla į Jobą „iš audros“. Dievas nepateikia ramių filosofinių pasvarstymų, šalto ir racionalaus galvosūkio įminimo. Dievo žodžiai prasideda klausimu, kuris iš pradžių atrodo nesusijęs su tema: „Kas nustatė jūros ribas?“ Dievas provokuodamas klausia apie dalykus, keliančius pagarbią baimę ir nuostabą. Šie klausimai nėra skirti geografijos ar okeanografijos specialistams. Jais Dievas atveria žmogaus žvilgsniui sukurtosios visatos slėpinį. Žvilgsnis iš Kūrėjo perspektyvos leidžia žmogui kitaip pažvelgti į save ir savo bėdas. Kartais audros supurtymas padeda žmogui suvokti save, plaukiantį Dievo valtyje.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2009-10.pdf