„Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius, visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų.“ Koks artimas mūsų širdžiai šis vaizdas. Kuomet atslūgsta dienos rūpesčiai, ateina vakaras, dažnai liekame vieni su savimi, tuomet paaštrėja ligų keliami skausmai, pagilėja vienatvės ir liūdesio jausmas….
Šio sekmadienio Evangelijoje regime Jėzų su dviem savo mokiniais, užsukančiais į brolių Simono ir Andriejaus namus Kafarnaume. Kažkas iš namiškių pasiguodžia Jėzui, kad karščiuoja Simono Petro uošvė, kurią jis išgydo. Ši detalė nebūtų tiek svarbi, nes Evangelijoje sutinkame nemažai Jėzaus pagydytų žmonių iš daug sudėtingesnių negalių, tačiau čia yra keli reikšmingi momentai. Pirmiausia į akis…
Kristaus pergalė neišvadavo krikščionių nuo kančios, bet suteikė jai naują prasmę. Sunku rasti paguodos žodį žmogui, kurio padėtis atrodo be išeities: vaikas serga nepagydoma liga, priklausomybių pavergtas sutuoktinis smurtauja… Bėdos, ligos, netektys susipina į neišpainiojamą sunkumų kamuolį, kurį sunku net įvardyti, nemalonu apie tai kalbėti ir tuo dalytis – juo labiau parduoti „Bėdų turguje“. Jei…
Šio sekmadienio Evangelija pasakoja apie gausius Jėzaus stebuklus. Norėdami šią Evangeliją geriau suprasti, prisiminkime jo pirmuosius viešojo gyvenimo žodžius: „Prisiartino Dievo karalystė: atsiverskite ir tikėkite Evangelija!” (plg. Mk 1, 15). Kas liktų iš Jėzaus žodžių, jeigu jie būtų neparemti darbais? Ar jis turėtų tautoje pasisekimą, jeigu savo žodžių nepatvirtintų darbais? Šios dienos Evangelijoje matome Jėzaus…
Evangelizacija yra ypatingas Bažnyčios pašaukimas. Evangelizuoti tiesiog privalome, jei norime išlikti krikščionys. Evangelizacijos būtinybė aiškiai suformuluota popiežiaus Pauliaus VI apaštališkajame paraginime Evangelii nuntiandi. Apaštalas Paulius rašo: „Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!” Apaštalas sako, kad jis tiesiog negalėtų gyventi neevangelizuodamas. Nors iš…
Senosios Sandoros epocha buvo pažado išsipildymo, išganymo laukimo metas, todėl Dievo žodis, parašytas Senojo Testamento knygose, tegalėjo paguosti būsimojo atpirkimo malonėmis, kviesdamas tikinčiuosius ruoštis deramam ateisiančio Išganytojo sutikimui. Dievas tačiau nevengia parodyti žmonėms savo meilę, apdovanodamas juos visokiomis malonėmis bei gėrybėmis, nuolat ir nuolat atleisdamas nuodėmes, išgelbėdamas iš prispaudimų, į kuriuos per savo pačių nuodėmes…