Šiandienos Evangelijos ištrauka turi paralelę sinoptinių evangelijų scenoje, kur Jėzus klausia savo mokinių, kuo jie jį laiko. Evangelistas Jonas šį klausimą kelia dar dramatiškiau. Pirmajame skaitinyje iš Jozuės knygos taip pat kalbama apie pasirinkimą. Dievo tautai įžengus į pažado žemę, Jozuė pateikia pasirinkimą Izraelio seniūnams, teisėjams ir pareigūnams. Jozuė siūlo: arba tarnauti Dievui, išvedusiam juos…
Šį sekmadienį Senojo Testamento ir Evangelijos skaitiniai ypač papildo vienas kitą. Abiejuose skaitiniuose svarstoma dramatiška pasirinkimo galimybė: laisvė priimti arba atmesti Dievą. Jozuės knygos pabaigoje vaizduojamos Izraelio gentys, galiausiai įveikusios savo priešus ir pasiekusios Pažado žemę. Tauta, susibūrusi savo vadovo Jozuės akivaizdoje, klauso pasakojimo apie išganymo įvykius nuo Abraomo laikų. Išrinktosios tautos istoriją siejanti gija…
Iš katalikų žodyno beveik išnyko žodžiai apostazė, erezija ir schizma. Daugeliui reiktų ieškoti tų žodžių prasmės katekizmuose, žodynuose ir enciklopedijose. Kodėl šios sąvokos retai pasirodo mūsų žodyne? Ar nepasitaiko apostazės, erezijos ir schizmos atvejų? O gal oficialioji Bažnyčia vengia kam nors taikyti šiuos apibūdinimus? O gal Bažnyčioje viskas taip chaotiškai sumišę, kad nebeįmanoma atskirti eretikų…
“Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis?” Taip kalbėjo “daugelis”, kurie sekė Jėzų po to, kai išgirdo jį kalbant. Tai jau šis tas. Šiandien dažnai nenorima klausyti Kristaus žodžių, ypač iš lūpų tų, kurie kalba Kristaus vardu – net neišgirdus, kas kalbama ar skelbiama. O ką jie buvo išgirdę? Tai, ką per pastaruosius keturis sekmadienius…