Romusis ir nuolankiaširdis Pirmajame skaitinyje pranašas Zacharijas skelbia Mesijo, nešančio taiką savo tautai, atėjimą. Pranašas kviečia bendruomenę džiaugtis savo karaliaus atėjimu: „Didžiai džiūgauk, Ziono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale!“ (Zch 9, 9). Kas yra ši „Ziono ir Jeruzalės dukra“, ši bendruomenė, kurią Zacharijas kviečia didžiai džiūgauti? Istoriškai, nuo pranašo Michėjo laikų, taip vadintas naujasis Jeruzalės…
Mato evangelijos 11–13 skyriuose ne kartą iškyla „paslėptų” ir „apreikštų” dalykų tema. Viešpats Jėzus apreiškia savo mokymą ir tiesą apie save. Šis mokymas nėra visiškai naujas, nes izraelitai jau nuo seno buvo Dievo mokyti. Bet Jėzus atskleidžia senąsias tiesas naujaip, susiedamas jas su savo asmeniu. Jėzus kreipia mūsų mintis, kad įstengtume atpažinti jį kaip Dievo…
Ką tik girdėtuose Jėzaus žodžiuose randame itin svarbius jo Evangelijos akcentus. Štai pirmasis sakinys: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie”. Žodis „Tėvas” tarsi aidas pasikartoja per visą Evangeliją. Antai jo išmokytos maldos pirmieji žodžiai yra: „Tėve mūsų”. Jėzus nuolat kviečia pasitikėti dangiškuoju Tėvu: „Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei…
Šį sekmadienį apmąstome Tėvo ir Sūnaus tarpusavio pažinimą: Evangelijoje Tėvas apreiškia Sūnui savo išmintį, o Jėzus už tai šlovina Tėvą. Negyvosios Jūros rankraščiai mini didį esenų mokytoją, gyvenusį apie 150 m. prieš Kristų. Šis mokytojas taip pat panašiais žodžiais šlovino Dievą dėl jo apreiškimo. Tačiau, nepaisant panašumo, Jėzaus šlovinimas iš esmės skiriasi: jis džiaugiasi, kad…
Iš šios Evangelijos ištraukos tarsi dvelkia pagarbos ir Dievo baimės jausmas. Savo skurdžiais žodžiais bandome prisiliesti prie intymaus Tėvo ir Sūnaus dialogo. Į šį dialogą įvesdinti gali tik ne mūsų, ne žmogiška galia. Tai ta Dvasia, kuri džiaugsmo impulsu įkvepia Jėzų kalbėtis su Tėvu žmonių akivaizdoje. Evangelistas Lukas šį pasakojimą pradeda tokiais žodžiais: „Tuomet jis…
Savo laiškuose šv. Paulius dažnai vartoja antitezę kūnas – siela. Tai mėgstama jo tema. Iš tiesų, krikščionio širdyje vyksta nuolatinė kova – kiekvienas yra pašauktas laisvei, kuri leidžia žmogui pasirinkti. Deja, ta galimybė rinktis dažnai panaudojama ne pagal Dievo valią. Žmogus apsisprendžia už nuodėmę, kuri griauna Šventosios Dvasios darbą. Nuodėmė pavergia tuos, kurie paklūsta jos…