Antrąjį gavėnios sekmadienį skaitome apie Jėzaus atsimainymą. Akimirką Dievo Sūnaus dieviškoji tikrovė, besislepianti po žmogiškąja prigimtimi, buvo lyg išlaisvinta, ir Jėzus pasirodė išoriškai kaip tas, kas jis iš tikro yra, – pasaulio šviesa (plg. Jn 8, 12). Šis atsimainymas yra provaizdis to prisikėlimo ir perkeitimo, kuris įvyks po kryžiaus mirties. Čia taip pat pasikartoja Jėzaus…
Antrojo gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinys lengvai prakalbina mūsų vaizduotę. Tačiau turime neapsiriboti vien įtaigia Jėzaus atsimainymo scena, o pasvarstyti, ką Viešpats mums ja apreiškia. Dar neatėjo laikas pasistačius palapines palaimingai gėrėtis nuostabiu spindesiu. Balsas iš dangaus liepia „klausyti“, o ne vien „žiūrėti“. Dieviškojo apreiškimo prasmę padeda suvokti šventieji liudytojai iš anapus – Mozė ir Elijas….
Prieš keletą dienų Jėzus savo mokiniams kalbėjo apie savo kančią. Savo apaštalams jis sakė: „Reikia, kad žmogaus sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų“ (Mk 8, 31). Šiais žodžiais Jėzus atskleidžia žmonių išganymo kelią. Tačiau kryžius ir kančia tėra tik viena medalio pusė. Savo mokiniams…
Pasakojimas apie Abraomo auką daugeliui seniai girdėtas, tačiau kaip tik ta paviršinė pažintis gali trukdyti įžvelgti gilesnę šios istorijos prasmę. Pradžios knygos pasakojime keletą kartų kartojamas žodis „sūnus”. Dievas svariai taria kiekvieną žodį, liepdamas Abraomui: „Paimk savo sūnų, savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį tu myli, nueik į Morijos kraštą”. Abraomas į tai atsiliepia, atrodytų, nejautriai…
Šitas mano mylimasis Sūnus” ir šiandien skamba balsas iš debesies. Tai Jėzaus krikšto metu dangiškojo Tėvo ištartų žodžių jo atžvilgiu patvirtinimas. Čia, po tuo paprasto Izraelio „rabi” – mokytojo apdaru, Kristaus atsimainymo šviesoje nors trumpam laikui atsiskleidžia giliausia Jėzaus tapatybė, kuri galutinai suspindės tik visiškoje Tėvo garbėje. Jėzus – dangiškojo Tėvo Sūnus. Tačiau po tuo…